Skandalingasis politikas šią savaitę įregistravo nutarimo projektą, kuriuo Seimas raginimas kuo greičiau priimti prieš metus jo parengtas įstatymų pataisas, kurios panaikintų, jo nuomone, išskirtines ir socialiniai neteisingas Konstitucinio teismo teisėjų socialines garantijas.
Be to, P.Gražulis siūlo įpareigoti Finansų ministeriją parengti tokį šio teismo teisėjams per krizę sumažintų pensijų bei algų kompensavimo mechanizmą, kad negautą pinigų dalį jie atgautų vėliausiai – tik po to, kai kompensacijos pasieks socialiai jautriausias grupes: pensininkus, kultūros darbuotojus bei statutinius pareigūnus.
Jau kurį laiką teisėjams, tarp jų ir Konstitucinio teismo, valstybinės pensijos mokamos ne pagal įstatymą, o vien tik remiantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus įsakymu.
Praėjusių metų pabaigoje ši įstaiga pritrūko pinigų joms išmokėti, todėl Vyriausybė iš rezervo fondo papildomai tam skyrė beveik 100 tūkst. eurų. Lėšų buvo pritrūkta todėl, kad iš to paties fondo teisėjams buvo mokamos ir kompensacijos už per krizę sumažintas pensijas.
Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas, remdamasis Konstitucinio teismo sprendimu, buvusiam Kauno teisėjui Eduardui Monkevičiui priteisė išmokėti 16 tūkst. eurų. Kitam jo buvusiam kolegai Jonui Gaidukevičiui teismas pernai rudenį priteisė išmokėti beveik 10 tūkst. eurų.
Be minėtų bylų, teismai jau išnagrinėjo ir patenkino 38 buvusių Temidės tarnų ieškinius. Jiems priteistas maždaug milijonas litų (per 300 tūkst. eurų) kompensacijų jau išmokėtas. Dar nebaigtos septynios bylos, kurios valstybės kišenę gali palengvinti bent 33 tūkst. eurų.
Atsižvelgdami į Konstitucinio teismo išaiškinimą, į pensiją išėjusiems buvusiems kolegoms teismai priteisia išmokėti skirtumą tarp mokėtinos ir per krizę išmokėtos valstybinės pensijos sumos.
Maksimali teisėjo valstybinė pensija šiuo metu siekia net 1800 eurų. Praėjusiais metais tokioms teisėjų pensijoms išmokėti iš valstybės biudžeto buvo atseikėta 5,7 mln. litų (1,651 mln. eurų).
Teisėjai išaiškino, kad į pensiją išėjusiems jų kolegoms pensija negali būti mažinama net ir tuo atveju, jeigu šie vis dar darbuojasi arba gauna senatvės pensiją. Todėl kai kuriais atvejais Konstitucinio teismo teisėjo pajamos per mėnesį gali siekti ir 6300 eurų.
Tokia situacija P.Gražulį ypač piktina. „Neįgalieji privalo rinktis vieną pensiją – senatvės ar neįgalumo, o tuo tarpu teisėjų tai kažkodėl neliečia“, – stebisi parlamentaras, kuris dar pernai Seimui buvo pateikė įstatymų pataisas, kuriomis siūloma teisėjams nemokėti dvigubų pensijų.
Savo ruožtu Teisingumo ministerija buvo parengusi ne tokį drastišką projektą – teisėjų valstybines pensijas siūlyta apkarpyti iki vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kuris šiuo metu siekia 696 eurus.
Bet, greičiausiai, po naujausio Konstitucinio teismo išaiškinimo nedrąsūs ministerijos užmojai gerokai prislops. Mat šis teismas praėjusią savaitę paskelbė, kad pertvarkydamas valstybinių pensijų sistemą įstatymų leidėjas negali bet kada sugalvojęs mažinti teisėjų socialinių garantijų lygio.
Tokį savo sprendimą Konstitucijos sargai motyvavo teisėjų nepriklausomumu – esą didesnės pensijos sumažina korupcijos riziką, kitaip sakant, atgraso teisėjus nuo kyšių.
Beje, praėjusią savaitę Konstitucinis teismas paskelbė, kad šio teismo pirmininko alga siekia 4,4 tūkst. eurų, teisėjo – 4 tūkst. eurų per mėnesį.
Konstitucinio Teismo teisėjo, turinčio daugiau kaip 20 metų darbo stažą, valstybinė pensija sudaro 45 proc. jo paskutinių penkerių metų gauto atlyginimo vidurkio – šiuo metu tai būtų 1,7 tūkst. eurų.
Nurodoma, kad panašias arba tik šiek tiek mažesnes algas gauna ir jų kolegos Latvijoje, Estijoje bei Lenkijoje. Taigi, Lietuvos teisėjai šiuo požiūriu esą neišsiskiria.
Vis dėlto, pavyzdžiui, Estijoje konstitucinės kontrolės funkcijas atliekantiems Aukščiausiojo teismo teisėjams valstybė moka vieną pensiją, o ne kelias, kaip yra Lietuvoje.
