Lyg tyčia prieš pat rinkimus sukruto ir politinių ambicijų iki šiol, regis, nelabai rodęs mistinis Metro sąjūdis.
Po užsienio didmiesčiuose įprasto požeminio transporto vėliava susibūrę veikėjai savo interneto svetainėje žodį „anksčiau“ rašo su š raide. Akivaizdus liudijimas, kad jų idėjoms net ir internete per ankšta.
Metropoliteno įstatymas Seime įstrigo, regis, ilgam. Sudaryta darbo grupė, kuri iki vasaros vidurio jį tobulins, greičiausiai terminas bus dar pratęstas. Juk visiems suprantama, kad stingstant euro zonos ekonomikai milžiniški projektai tikrai bus nukelti ateičiai.
Tačiau Metro sąjūdis turi ir kitokių užmojų. Antai praėjusią savaitę šie vizionieriai paskelbė, kad „Rail Baltica" turi driektis iki Vilniaus. Aišku, šiek tiek pavėlavo, nes dėl to derybos su Briuseliu ir kitomis šalimis vyksta jau senokai.
Vis dėlto įdomiausios yra detalės. Pasirodo, įgyvendinus šių sąjūdininkų siūlymus nuo Kauno iki Vilniaus traukiniai sulakstys nebe per valandą kaip dabar, o vos per 20 minučių. Techniškai, žinoma, tai įmanoma.
Tačiau kol kas tai – tik inžinierių vizijos, kurioms išsipildyti greičiausiai prireiks ne vieno dešimtmečio. Juk visi žinome, kokiu greičiu Lietuvoje įgyvendinami stambūs projektai: nacionalinio stadiono statybos, Kauno viešbučių vaiduoklių rekonstrukcija ir panašūs.
Bet ką čia žvalgytis į praeitį ar prastus pavyzdžius, reikia žiūrėti į ateitį! Todėl Metro sąjūdis mestelėjo dar vieną idėją, tik šįkart susijusią ne su sostine ar Kaunu, o su pajūriu.
Pasirodo, panašių vizionierių smegeninėse kažkada kilę ketinimai statyti tiltą per Kuršių neriją, į kuriuos kol kas nelabai kas rimtai žiūri, jau spėjo pasenti. Ne tilto reikia Lietuvai, o tunelio!
Neva jis kainuotų daug pigiau – ne 51 milijoną, o vos 20 milijonų eurų. Tiesa, tik ta dalis, kuri eitų po vandeniu. Maždaug per marių vidurį tunelis iškiltų į paviršių ir toliau tektų keliauti tiltu, kuris, žinoma, irgi atsieitų nepigiai.
Beje, kaip ir brukamo metro atveju, originalių idėjų stūmėjai dievagojasi, kad valstybei nereikės nieko investuoti. Neva koncesininkas galėtų viską atlikti savo jėgomis, o tunelis jam uždirbtų net 4,4 mln. eurų pelno. Per metus ar dešimtmetį? Kita vertus, kas koncesininkui mokės koncesijos mokestį, kaip įprasta visame pasaulyje?
Metro sąjūdžio vadovai norėtų nediduko – vos 5 metrų aukščio tunelio, kad į jį netilptų dviaukščiai autobusai ir sunkvežimiai, galintys darkyti Kuršių nerijos vaizdą ar kelius. Išvis siūloma palikti įprastas mašinas šiame krante ir į Nidą ar Juodkrantę dardėti elektromobiliu arba blogiausiu atveju hibridiniais autobusiukais.
Reikia nulenkus galvą pripažinti, kad tokios idėjos skamba išties gražiai ir patraukliai. Bėda, kad jos susijusios su ganėtinai tolima ateitimi, nes kol kas turime kur kas skaudesnių infrastruktūros piktžaizdžių: pavyzdžiui, tiesiog akyse byra kai kurie plento Vilnius–Utena ruožai.
Čia irgi būta užmojų įgyvendinti rekonstrukcijos projektą pasitelkus koncesininkus. Tačiau koalicijoje esančiai Darbo partijai dėl nesuvokiamų priežasčių pasipriešinus planus teko nukelti. Galėtų metro sąjūdininkai pasiūlyti sprendimą ir šiuo atveju, tik kažkodėl to nedaro. Negi nėra idėjų?
Matyt, kurti projektus, turinčius bent mažytį utopijos prieskonį, kur kas paprasčiau. Todėl lieka tik stebėtis, kad prieš šįmečius rinkimus nebuvo pasiūlymų sujungti Druskininkus ir Birštoną reguliariąja oro balionų transporto linija, tarp Rokiškio ir Kupiškio iškasti dirbtinį kanalą ir paleisti juo kursuoti krovinines baržas.
Kita vertus, savivaldos rinkimai, kaip rodo statistika, lietuviams rūpi bene mažiausiai. O kai kitąmet rinksime Seimą, galbūt nuskambės ir tokių idėjų.
