Pareiškėjo skunde Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teigiama, kad M.A.Haroldas turėjo pagrįstus lūkesčius tikėti, jog jo gyvenamosios vietos deklaracija yra atlikta tinkamai. Esą 2004 metais atvykęs į Lietuvą M.A.Haroldas tais pačiais metais prašė ir gavo leidimą Lietuvoje gyventi, o, prašydamas leidimo, registravo savo gyvenamąją vietą
Skunde taip pat rašoma, kad dar kartą savo gyvenamąją vietą M.A.Haroldas pateikė 2014 metų kovą, kai kreipėsi į VRK su prašymu įtraukti jį į rinkėjų, galinčių balsuoti 2014 metų Europos Parlamento rinkimuose, sąrašą.
M.A.Haroldas taip pat atkreipė dėmesį, kad jam negalėjo būti suteikta teisė balsuoti EP rinkimuose, prieš tai nedeklaravus gyvenamosios vietos. Taip pat skunde teigiama, kad gyvenamosios vietos deklaraciją 2014-aisiais M.A.Haroldas atliko VRK komisijos rekomenduotu būdu.
„Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes teigtina, kad bet kuris apdairus ir sąmoningas asmuo būtų galėjęs pagrįstai tikėtis, jog gyvenamosios vietos deklaracija atlikta tinkamai ir yra galiojanti“, – rašoma skunde.
Skunde teigiama, kad apie neatliktą gyvenamosios vietos deklaraciją M.A.Haroldas buvo informuotas „likus maždaug savaitei“ iki sausio 25-ąją vykusio VRK posėdžio. Sausio 25 dieną vykusiame VRK posėdyje komisija iš savivaldos rinkimų išbraukė 132 kandidatų, nes šie nedeklaravo gyvenamosios vietos savivaldybėje, į kurios tarybą kandidatuoja.
Teismo posėdis įvyks ketvirtadienį.
Savivaldos rinkimai, kuriuose tiesiogiai pirmą kartą bus renkami ir merai, vyks kovo 1 dieną.
