Kas didesnis populistas: P. Gražulis ar V. Mazuronis?

Jūsų dėmesiui – naujas paslaptingas šios rubrikos autorius. Čia politologų žvilgsniu pažvelgsime į Lietuvos politikoje dalyvaujančius asmenis arba besisukančius jos lauke, įvertinsime tiesiai šviesiai jų elgesio motyvus, atitikimą politikos taisyklėms. Šalies vidaus gyvenimą stebintys politologai gerai žino politikos virtuvę, bet nenori būti į tai įvelti.

Daugiau nuotraukų (1)

Tiesiai šviesiai

2015-01-29 14:52, atnaujinta 2018-01-14 16:51

Todėl jie viešojoje erdvėje dažniausiai vertina ne asmenis, bet politinio gyvenimo reiškinius, o jų komentarai sausi, aptakūs. Ir mūsų galimybės sužinoti tikrąsias priežastis, kodėl buvo priimti sprendimai, sumažėja. Dabar ši spraga bus užpildyta.

*  *  *

Šią savaitę Lietuvos partijos ištraukė numerius savivaldybių rinkimams ir pradeda rinkimų kampaniją. O šiuose rinkimuose vienas ryškiausių įvykių, visai neįtelpantis į politinio gyvenimo taisykles, yra Europos parlamento nario V.Mazuronio elgesys.

Būdamas vienu iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderių, jis pareiškė, kad palaiko į merus ne savo partijos kandidatą P.Gražulį, o kitos partijos: Liberalų Sąjūdžio kandidatą R. Šimašių. Nepaisant to, ir toliau lieka partijoje „Tvarka ir teisingumas“.

Savo pasirinkimo iki šiol plačiau V. Mazuronis nekomentavo. Vis dėlto, tam tikromis užuominomis leidžia suprasti, kad P.Gražulis yra populistas ir jam jo pažiūros yra nepriimtinos. Iš tikrųjų, P. Gražulio veiksmuose yra daug to, kas vadinama populizmu politikoje. Jis labiau garsus skandalingu elgesius ir pareiškimais, nei kokiais savo, kaip parlamento nario, darbo rezultatais Seime. Nors Seime yra vienas iš senbuvių.

P.Gražulis sėkmingai kuria savo rinkėjams paprasto, doro žmogaus politikoje įvaizdį. Tačiau visai priešingą turinį rodo, kad ir faktas, susiję su prabangaus džipo įsigijimu bei naudojimu. Seimo narys paskaičiavo, jog įsigyti brangų automobilį kitoje šalyje, Latvijoje ir ten mokėti už tai mokesčius yra pigiau, o, kai automobilis registruotas dar ne visai tavo vardu, lengviau išvengti atsakomybės už nuolatinį greičio viršijimą.

Kai reikėjo už tai atsakyti prieš įstatymą, P.Gražulis to vengė. O tai nėra būdinga doram žmogui. Įdomios ir P.Gražulio sąsajos su koldūnais, kitu verslu.

Bet netrūksta Lietuvos piliečių, kurie nepriima jokios kritikos P.Gražuliui. Suvokęs, kad Lietuvoje daug žmonių, švelniai tariant, žiūri nepalankiai į gėjus, jis iškėlė kovos su jais vėliavą ir tapo jos simboliu. Be to, tam sumaniai, pats ar politikos konsultantų patartas panaudojo ir Lietuvos krepšinio šūkį: Už Lietuvą, o per gėjų demonstraciją pasirūpino, kad jo partijos žinioje esanti policija iš jo dar padarytų ir kankinį.

Filmuojant visos Lietuvos televizijos kameroms, policija jį teatrališkai suėmė, o po to, kai niekas nematė, tyliai paleido. Tą pačią dieną P.Gražulį buvo galima matyti jau kitose vietose, laidantį liepsningus šūkius prieš gėjus.

Dar prieš šią demonstraciją P.Gražulis irgi pasirūpino, kad protestavusieji būtų užsidengę veidus kaukėmis su jo atvaizdu, ką reikėjo iš anksto pagaminti, išdalinti, o visa tai reikalauja ne tik organizacinių, bet ir finansinių resursų.

Taip sukurtas politinis P.Gražulio projektas, turintis ir iki šiol neįvardintą finansinę bazę. Per savivaldybės rinkimus prie jo turėjo dar prisidėti ir aludariai, išleidę butelius su etiketėmis: „Už Lietuvą“, o ant jų nupieštas supermenas priminti ir šį „tvarkiečių“ kandidato į Vilniaus merus poelgį.

Galima būtų suprasti, kad politikui, kuriam yra svetimas populizmas, toks partijos kandidatas yra ne prie širdies. Tačiau politikos gyvenimo taisyklės reikalauja, kad, jeigu politikas, juo labiau vienas iš partijos vadovų, nesutinka su partijos sprendimu, jis arba jo viešai nekomentuoja, arba, jeigu nori elgtis priešingai, palieka partiją.

V.Mazuronis nusprendė sėdėti ant dviejų kėdžių. Priminsime, kad jis tik pagal šios partijos sąrašą yra aukštojoje politikoje: laimėjo vietą Seime, vėliau taip trokštamą ir Europos parlamente. Partijos deleguotas dirbo ir Aplinkos apsaugos ministru.

Iki to meto ir V.Mazuronis, kaip P.Gražulis vadintas populistu. Ir neatsitiktinai. Pavyzdžiui, per praėjusią kadenciją, būdamas „tvarkiečių“ frakcijos seniūnu, kai matė žmonių nepasitenkinimą A.Kubiliaus vyriausybė sprendimu įsigyti prabangius automobilius, jis pasiūlė ministrams iš mersedesų sėsti į arklių traukiamus vežimus, kad šie pajustų žmonių dalią. Bet pats, tapęs ministru, į arklių vežimą nesėdo.

V.Mazuronis pasistengė atsikratyti populisto etiketės, kai ėmė vadovauti Aplinkos apsaugos ministerijai. Tam pasitarnavo ne tik žingsniai, nukreipti prieš brakonierius, bet ir tai, kad ši ministerija turi didelius piniginius išteklius, skirtus formuoti viešą ministro ir ministerijos darbo įvaizdį. Daliai žmonių, kuriems nepatinka „tvarkiečių“ lyderis R.Paksas, norisi galvoti ir apie doro V.Mazuronio atsvarą šioje partijoje.

Tačiau kas taip galvoja klysta. Ne tik partijos vadovas, bet ir jo pirmas pavaduotojas privalėjo žinoti apie nešvarius piniginius srautus partijoje, jeigu jie buvo. O politikas, pareiškęs rinkimuose remsiantis kitų kandidatą, iš savo partijos turi trauktis. Jei nori vadovautis politikos taisyklėmis.

Kitaip tariant, jis – ne mažesnis populistas, nei P.Gražulis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.