Į savotiškas pinkles yra patekę ir kalėjimai – patys nuteistieji nusiaubia kameras, dar labiau pablogindami toli gražu ne europinio lygio kalinimo sąlygas, tuomet rašo skundus, kad pažeidžiamos jų teisės, o teismai priteisia jiems kompensacijas.
Antai neseniai Seimo kontrolieriai pripažino, kad Marijampolės pataisos namų įnamių nusiskundimai yra pagrįsti. Bet šios kalinimo įstaigos administracija mano, kad nuteistieji patys dėl to kalti. Netgi kai kurie kaliniai prisipažįsta, kad jiems tiktų posakis „patys muša, patys rėkia“.
Kontrolieriai nuteistųjų skundus tyrė remdamiesi tik formaliais kriterijais. Iš tiesų buvo nustatyta, kad patalpose išdaužyti langai, nuniokoti praustuvai, klozetai.
Ne paslaptis, kad tai pačių kalinių siautėjimo pasekmė. Jie sugeba išdaužyti net ir smulkiomis grotomis pridengtus langų stiklus, kad galėtų vieni kitiems perduoti daiktus, raštelius, susišūkauti.
Langų daužymas – bene nekalčiausias kalinių šėliojimo pavyzdys. Jie tyčia kanalizaciją užkemša tuščiomis konservų skardinėmis, įstengia išdaužti skylę sienoje į gretimą kamerą, net sulankstyti plienines duris ar išdraskyti naujai sudėtas grindis, nes po jomis slepia mobiliuosius telefonus.
Negi to nežino Seimo kontrolieriaus įstaiga ar kaliniams kompensacijas priteisiantys teismai?
Neabejotinai žino. Tačiau teisinė sistema vadovaujasi formaliais įrodymais. Antai kontrolieriai konstatavo, kad Marijampolės kalinimo įstaigos patalpos neatitinka reikalavimų, o administracija nepateikė įrašų apie suniokotą turtą ir nuobaudas kaltininkams.
Kitaip sakant, kalinimo įstaiga nepasirūpino surašyti dokumentų, kurie leistų kaltę dėl suniokotų patalpų permesti patiems nuteistiesiems, o į tai gal atsižvelgtų tiek skundų tikrintojai, tiek teismai.
Itin priekaištauti kalinimo įstaigų darbuotojams dėl aplaidumo irgi nesinori. Išsiaiškinti kaltininkus, kai vienoje patalpoje kali net 30 nuteistųjų, labai sudėtinga. Net išsiaiškinus žalos atlyginimo tikėtis neverta, nes kaliniai formaliai neturi pinigų.
Žinoma, būtų galima taikyti kitokias nuobaudas, kurios gal kiek drausmintų turto niokotojus, bet, matyt, vargo būtų daugiau negu naudos.
Net dokumentuoti kalėjimų patalpoms daromą žalą jų darbuotojai nelabai turi laiko. Mat kalinimo įstaigose plinta savotiška epidemija užversti jų administraciją įvairiausiais skundais, prašymais ir klausimais, į kuriuos privaloma atsakyti per 20 darbo dienų.
Tai gali net paralyžiuoti kalinimo įstaigos darbą. Pastaruoju metu tokiais raštais itin mėgaujasi Panevėžio pataisos namuose kalinčios nuteistosios. Viena jų per pusmetį parašė net 54 paklausimus.
Dalį kalinių klausimų būtų galima greičiau vadinti tyčiojimusi nei noru apginti savo teises. Pavyzdžiui, prašoma atsakyti, kiek jų kameroje yra tarakonų, arba domimasi, kada patalpose darytas remontas, kokios medžiagos naudotos, kiek jų nurašyta ir kokie nurašymo aktų numeriai.
Kad ir koks nesąmoningas būtų klausimas, kalėjimo administracija privalo atsakyti raštu.
Darbuotojai gaišta laiką, o kaliniai linksminasi. Tad gal vertėtų įstatymu numatyti ir atvejus, kai būtų galima neatsakinėti į skundų rašymo čempionų raštus?
Regis, tokį nuteistųjų elgesį gali skatinti ir sąmoningi kėslai, pavyzdžiui, noras trukdyti užkardyti jų telefoninį sukčiavimą.
Keičiasi tik žmonių mulkinimo legendos, bet aferos technologijos tokios pat – skambina kalintys nuteistieji, o jų bendrai surenka iš aukų pinigus. Į aferistų tinklus pakliūva net ir visuomenėje žinomi išsilavinę asmenys.
Raštai kalinimo įstaigų administracijai, skundai kitoms valstybės įstaigoms, ypač kai jie pripažįstami pagrįstais, gali turėti įtakos ir teismams nagrinėjant kalinių ieškinius dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Nuteistieji jau suprato, kad tai gali tapti geru pasipelnymo šaltiniu. Tai rodo šio pobūdžio bylų statistika.
Pavyzdžiui, per 2010-uosius teismas priteisė 1 tūkst. litų vos vienam kaliniui, kitąmet buvo patenkinta 10 ieškinių, 2012-aisiais jau buvo 25 tokios bylos, o žalos atlyginimas išaugo iki 83 tūkst. litų. Užpernai 142 kaliniai prisiteisė 187 tūkst. litų. Pernai per 11 mėnesių patenkinti net 226 ieškiniai ir iš valstybės priteista 307 tūkst. litų (beveik 90 tūkst. eurų).
Europos žmogaus teisių teismas priteisia gerokai didesnes pinigų sumas, ir tai nuteistieji gerai žino, tik bylinėjimasis Strasbūre trunka metų metus ir anaiptol ne visos bylos priimamos nagrinėti. Vis dėlto galima laukti, kad ir šį teismą pasieks daug daugiau skundų iš Lietuvos.
Tik ar pakanka vien piktintis turtą niokojančiais kaliniais, dar ir prisiteisiančiais pinigų už blogas kalinimo sąlygas? Juk jos tikrai ne europinio lygio.
Nemažai problemų neliktų įrengus šiuolaikiškus kalėjimus, kur kamerose kalėtų 2–3 asmenys. Ir sąlygos būtų civilizuotesnės, ir nuteistuosius būtų galima daug lengviau kontroliuoti.
Bet visa tai – tik tolimos ateities vizijos, nes dabar valstybė yra užsibrėžusi kitus prioritetus.
