Į metines atvyko buvę J.Tamošiūno Sąjūdžio laikų bendražygiai, artimieji, menininkai, jį pažinoję sporto veteranai.
Apie J.Tamošiūno darbus, pasišventimą Lietuvai renginio dalyviams papasakojo buvęs jo bičiulis, Sporto muziejaus direktorius Pranas Majauskas.
Minėjimo metu didelį pėdsaką spaudos įamžinimo istorijoje palikusį bibliofiją prisiminė ir daugelis kitų draugų.
Buvo demonstruojamas Sąjūdžio laikais sukurtas filmas apie plataus atgarsio anuomet sulaukusią lietuviškos periodinės spaudos kolekcijos parodą, kurią J.Tamošiūnas surengė Kaune esančiame Maironio lietuvių literatūros muziejuje. Jis išleido ir šios parodos katalogą.
Taip pat buvo pristatyta knyga apie J.Tamošiūną „Gyvenimo kelias“, kurią sudarė jo anūkas Marijus Tamašiūnas.
Po Antrojo pasaulinio karo J.Tamošiūnas buvo daugeliui metų ištremtas į Sibirą, nes atsisakė bendradarbiauti su KGB ir slapta platino literatūrą prieš sovietų okupaciją.
Grįžęs į Lietuvą, jis įgijo inžinieriaus statybininko specialybę ir komandiruočių metu šalies miestų ir kaimų gyventojų visur teiraudavosi, ar kas turi senų leidinių. J.Tamošiūnas ne tik rinko ir tyrinėjo lietuvišką spaudą, bet ir rašė eilėraščius, tapė.
J.Tamošiūno kolekciją sudaro maždaug 2 500 atskirų pavadinimų laikraščių, žurnalų, kitų XIX ir XX amžiaus leidinių.
„Lietuviškų periodinių leidinių bibliografijos rengėjas pateikė informaciją beveik apie visus Lietuvoje ir užsienyje per 162 metus pasirodžiusius lietuviškus spaudos leidinius.
Dvitomyje minimas 5 221 skirtingų pavadinimų leidinys, kurių seniausias – 1832 metais pasirodęs leidinys „Nusidavimas apie evangelijos prasiplatinimą tarp žydų ir pagonų“, spausdinta Karaliaučiuje su pertraukomis iki 1921 metų.
J.Tamošiūnas pažymėjo, kad iš rašytinių šaltinių yra žinomas dar senesnis lietuviškas leidinys „Nusidavimai Dievo Karalystėje“, Karaliaučiaus misijų draugijos leistas 1823 – 1824 metais. Bet iki šiol nėra aptiktas nė vienas jo egzempliorius, tad tenka pripažinti, jog lietuviškos periodinės spaudos pradžia – 1832-ieji.
1991 metais išleistame „Lietuviškų periodinių leidinių bibliografijos“ I tome apžvelgiama 1832 – 1982 metų, o 1994 metais pasirodžiusiame II tome – 1983 – 1993 metų lietuviška spauda.
Papildomose iliustracijose pateikiamos reikšmingos istorinės publikacijos, kuriose nušviečiama Lietuvos padėtis Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, Atgimimo, 1990-ųjų kovo 11-osios, 1991 metų sausio 13-osios, 1991 metų rugpjūčio pučo Sovietų Sąjungoje įvykiai.
Savo ir rėmėjų lėšomis šias knygas išleidęs J.Tamošiūnas periodikos bibliografiją skyrė žmonėms, kuriems jautė ypatingą pagarbą, tarp jų – ir kadenciją baigusiam prezidentui Valdui Adamkui.
Vieno žmogaus atliktas triūsas – ištisos enciklopedijos parengimas ir leidyba prilygintas darbui, kurį galėtų atlikti gausi kultūros vertybes sergstinčių institucijų atstovų grupė.
Už tai šviesios atminties spaudos bibliografui buvo skirta žymaus lietuvių išeivijos žurnalisto Vinco Rastenio premija, kurios J.Tamošiūnas nesulaukė – mirė, pakirstas sunkios ligos.
Energingas kolekcininkas dalyvavo bibliofilų, menininkų, žmogaus teisių gynimo organizacijų veikloje. J.Tamošiūnas buvo pasiryžęs nutapyti 500 paveikslų ciklą „Lietuvos miesteliai“, tačiau šios idėjos nespėjo įgyvendinti.
