Beveik tuo pačiu metu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo sukurtas „Vilniaus Liaudies Respublikos“ puslapis, kuriame atvirai kalbama apie „žaliųjų žmogeliukų“ poreikį Vilniaus krašte. Klausiate kam? Tam, kad gintų lenkų tautinės mažumos interesus Vilniaus krašte.
Be to, informaciją apie „liaudies respublikų“ poreikį jau spėjo pasigauti ir Rusijos žiniasklaida. Kuo šie išpuoliai panašūs, kaip tai reikėtų vertinti ir ko galime tikėtis vėliau?
Užsakymas – ne mūsų šalyje
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys Arvydas Anušauskas sako, kad užrašus ant Seimo narės I.Rozovos dukros namo paliko ne Lietuvoje gyvenantys kitataučiai. Mat, raginimas „Rusai eik namo“ nėra labai taisyklingas lietuvių kalbos sakinys.
„Bet kuris Lietuvos rusas nesunkiai tai užrašytų be klaidų. Šiuo atveju manyčiau, kad iniciatyvos ėmėsi ne Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ar Rusų aljanso atstovai, o tie žmonės, kurie šitose politinėse jėgose įžvelgia palankumą. Užrašai padaryti pagal užsakymą, nes nesimato jokio profesionalumo“, – sakė jis.
Jis pabrėžė, kad šios iniciatyvos atkeliauja ir Rusijos specialiųjų tarnybų pusės. Taip stengiamasi Lietuvoje kaitinti atmosferą ir pasinaudoti tautinėmis mažumomis.
„Turime aiškiai matyti, kad režisieriai mus mėgina paversti įvykių marionetėmis. Siekiama, kad mes tik stebėtume, žiūrėtume ir kalbėtume taip, kaip jie nori“, – kalbėjo Seimo narys.
Užduotį vykdė nemokšos
A.Anušauskui pastarieji atvejai priminė KGB agentų demaskavimą Šaltojo karo laikotarpiu. Vakaruose mėgdavo pasišaipyti iš terminų spaudžiamų sovietų agentų, kurie būdavo siunčiami dirbti į šalis, kuriose jie nemokėdavo susikalbėti. Ir jie, kai ateidavo laikas atsiskaityti dėl įvykdytų užduočių, dėl savo kvailo aktyvumo būdavo išaiškinti.
„Turbūt ir šiuo atveju buvo nepasiruošę. Reikėjo rezultato, todėl siuntė bet ką. Žinoma, nereikia painioti – užduočių organizatoriai yra profesionaliai, tik vykdytojai ne visada“, – nusijuokė A.Anušauskas.
Jis teigia, kad ir ateityje bus panašių provokacijų ir kitąkart užrašai jau bus parašyti taisyklinga lietuvių kalba: „Provokacijos, be jokių abejonių, bus tęsiamos.“
Telkia tautines mažumas?
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigia, kad šiuo atveju reikėtų atmesti politinių jėgų reklamos akciją ir pritaria A.Anušausko išsakytoms mintims.
Jis primena, kad turime reikalą ne šiaip su politine jėga, bet su tautine mažuma, kurios interesus visame pasaulyje pažadėjo ginti Rusijos lyderis Vladimiras Putinas.
„Bet koks išpuolis prieš tautinę mažumą Lietuvoje, ypač toks keistas kaip šis, kelia pagrįstų įtarimų. Vargu, ar tai yra politinės partijos klausimas. Žiūrint iš Rusijos pusės, bet kokie veiksmai kurie konsoliduoja tautines mažumas yra sveikintini“, – sakė jis.
M.Katkus atkreipė dėmesį į artėjančius savivaldybių rinkimus. Priešingai nei lenkų, iki šiol rusų mažuma niekada nebalsuodavo kaip vieningas frontas.
„Patriotizmo banga, nuvilnijusi per rusų tautinę mažumą po Krymo prijungimo prie Rusijos, sukūrė savotišką rusų mobilizaciją, nes rusai kaip vieningas frontas nebalsuoja. Etninės rusų jėgos nepatenka į parlamentą, Vilniaus mieste renkasi vis skirtingus kandidatus. Taigi, aiškios mobilizacijos nėra, todėl galima daryti prielaidą, kad panašūs veiksmai skirti mobilizuoti tautinę mažumą“, – sakė M.Katkus.
Jis pabrėžė, kad rusų tautinė mažuma Lietuvoje nėra tokie susitelkusi ar nepatenkinta esamos valdžios veiksmais, kaip, tarkime, rusų tautinės mažumos Latvijoje ir Estijoje.
Ko siekiama?
M.Katkaus nuomone, parodymas, kad „mūsiškius čia muša ir skriaudžia“ gali veikti keliomis kryptimis. Pirma, tai parodymas, kad tautinės mažumos turi laikytis išvien, kartu, nes kitaip „skriaus“.
Antra, Rusijai tai puikus būdas paleisti eilinę dozę propagandos nukreiptos į savus piliečius: „Kad žiūrėkite, mūsiškius muša, todėl juos turime ginti.“
Trečia, viena iš auditorijų yra ir Vakarų žiniasklaida, ypač, kai egzistuoja milžiniškais pinigais finansuojama „Russia Today“, kuriems reikia kažką rodyti savo reportažuose.
„Galima sakyti, kad šie du įvykiai yra sutapimas, bet taip nėra. Ypač, kai kalbama apie informacinius karus. Tokie veiksmai yra labai naudingi Rusijos informacinio karo kontekste ir vienas iš pirminių strateginių veiksmų – Lietuvos supykdymas su Lenkija. Tai vienas iš kertinių uždavinių“, – sakė M.Katkus.
Ko galima pasiekti lietuvių-lenkų kiršinimu?
Reikėtų įsivaizduoti baisų scenarijų – prasideda neramumai Vilniaus krašte. Artimiausia NATO sąjungininkė, kurioje dislokuotos sausumos pajėgos ir kuri pirmoji turėtų ateiti į pagalbą, yra Lenkija.
„Ir tai būtų baisus atvejis, nes būtų įkirstas pleištas tarp sąjungininkų. Scenarijus, kad Lietuvos lenkų tautinė mažuma prašo pagalbos iš Lenkijos arba iš Rusijos ir kai lenkai negali padėti... Atkirsti Vilniaus kraštą, yra tokia... Rusijos svajonė“, – įsitikinęs M.Katkus.
Kita vertus, M.Katkus sutinka, kad tautų supriešinimo naudą supranta ne tik Rusija, bet ir Lietuva. Kartu jis pabrėžia, kad bent kol kas, nors provokacijų padariniai suprantami, mes sugebame joms kiekvienąkart pasiduoti.
Jo teigimu, šios problemos lemia tai, kad lenkų tautinė mažuma Lietuvoje balsuoja kaip etninis blokas, kas savaime nėra blogai, bet tai natūraliai sukelia poreikį palaikyti tą etninį bloko mentalitetą. O geriausias palaikymas – puolimas.
Be to, veikiant agresyviai, žmonės gali greitai radikalizuotis. Tai galima nesunkiai padaryti įtikinus lenkų arba rusų tautinę mažumą, kad lietuviai jiems kažkuo grasina ir tautinė mažuma yra persekiojama vien dėl to, kad jie yra kitataučiai.
Susivienijo ir lietuviai
„Įtikinimas įvyksta tiesiog momentiškai. Puikus pavyzdys tas pats Doneckas. Donbasas buvo vienas iš eilinių Ukrainos regionų. Dneprorpetrovske etninė sudėtis yra panaši kaip Donbase, tačiau intensyvūs Rusijos vykdyti informacinio karo veiksmai ir kelios centrinės Kijevo valdžios klaidos, sugebėjo pasiekti, kad tas regionas per kelis mėnesius tapo visiškai priešiškas centrinei valdžiai“, – pažymėjo M.Katkus.
Anot jo, pleištas tarp dviejų grupių yra puikia preliudija tolesniems, jau realaus karo veiksmams.
Lietuvių reakcija į provokacijas ir išpuolius turėtų būti paprasta – Lietuva smerkia tokius išpuolius ir mano, kad rusai ir kitos tautinės mažumos yra ištikimos Lietuvai, nes kartu su jomis kuriama valstybė.
Taip pat, M.Katkus teigia, jog būtina aiškiai įvardyti savo įtarimus, kad tokias provokacijas kursto nedraugiškos valstybės specialiosios tarnybos, todėl su visu rimtumu ketinama rasti kaltininkus.
Kita vertus, M.Katkus pastebi ir tai, kad Rusijos agresyvūs veiksmai Ukrainoje suvienijo lietuvius: „Matome didelį patriotizmo padidėjimą. Pavyzdžiui, retai kas dabar kalba, kad Lietuvai nereikia armijos, reikia išstoti iš NATO ir panašiai.“
