A.Lukošius parodoje „Studijos“ vasario 5 dieną 12 val. 15 min. surengs paskaitą „Ar įmanoma būti ir rašytoju, ir režisieriumi, ir dizaineriu, ir fotografu? Taip, jei esi žurnalistas“. Vieta – „Litexpo“, Idėjų inkubatorius, 3-ioji salė.
1988 m. pradėjęs kompiuteriu maketuoti leidinius, pirmąjį savo straipsnį A.Lukošius parašė 1997 m., kai iširus „Foje“ pradėjo dirbti žurnalo „Maxi Panelė“ dizaineriu. Vedęs kelias televizijos laidas, jis ir dabar pats filmuoja, fotografuoja bei lrytas.lt technologijų skyriuje aprašo savo testuojamus įrenginius.
Jis sako, kad visa ši įvairovė įmanoma tik todėl, kad gyvenimas pasiūlė laisviausią iš griežčiausių profesijų – žurnalistiką.
– Būdamas mokinys svajojote tapti žurnalistu?
– Ir taip, ir ne. Išties svajojau tapti fiziku, vėliau – muzikantu. Gal tai nulėmė klasės aplinka, tačiau didžiąją laiko dalį visi tiesiog užsiėmėme kūryba – statėme filmus, vaidinome spektakliuose, rengėme fotosesijas, rašėme humoristinius apsakymus, paišėme komiksus.
Išsakyti mintis ir paprastai paaiškinti sudėtingą dalyką visuomet mokėjau, tiesa, noriau tai dariau plepėdamas negu rašydamas. Tiesiog lietuvių kalbos gramatika, švelniai tariant, nebuvo stiprioji mano pusė.
Jau baigdamas mokyklą svarsčiau galimybę tapti žurnalistu. Tačiau tuomet suvokiau, kad žurnalistas yra žmogus, kuris aprašo įvykį, tiesiog objektyviai atspindį realybę, o man labiau prie širdies buvo kūryba, formų įvairovė, minčių, o ne faktų dėstymas.
Stojau į fiziką, ją iškeičiau į muziką, o iki žurnalistikos atėjau kažkaip atbulomis. Dar 1988 m. pradėjau kompiuteriu maketuoti leidinius, tarp jų buvo keli laikraščiai ir žurnalai. Baigus karjerą „Foje“ 1997 m. Algis Kriščiūnas pakvietė padėti kurti žurnalo „Panelė“ dizainą.
Po kelių mėnesių gerai mane pažinodamas jis pasiūlė parašyti pirmąjį tekstą – vienos kvailos būrėjų paslaugos telefonu tyrimą. Skaitydami jį visi tiek juokėsi, kad toliau atsisakinėti rašymo nebegalėjau. Tačiau žurnalistu savęs dar ilgai nevadinau. Ir dabar sunkiai ryžtuosi sau taikyti šį žodį.
Tiesa, pasikeitęs pasaulis gerokai pakoregavo ir reikalavimus profesionaliems informacijos teikėjams – vien perteikdamas faktus niekuo neišsiskirsi, vis daugiau reikia individualumo, originalių temų ir požiūrio kampų – o tai jau mano stichija.
– Parodoje skaitysite pranešimą „Ar įmanoma būti ir rašytoju, ir režisieriumi, ir dizaineriu, ir fotografu? Taip, jei esi žurnalistas“. O kaip jūs prisistatote pats? Kokia jūsų profesija?
– Dažnai juokiuosi, kad ligi šiol nežinau, kuo noriu būti. Rokas mane atėmė iš fizikos, tačiau tik dar labiau paskatino meilę naujovėms. Taigi aš, matyt, iš pašaukimo esu turinio kūrėjas ir naujovių bandytojas. Ir dabar dažnai dirbu… naujoves bandančiu ir savo mintis apie jas rašančiu žmogumi. Aplinkiniai sako, kad tai ir yra žurnalistas. Valio!
Daugybę metų maniau, kad metu tai, ką per gerai perprantu, nes noriu vėl pažinti kažką naujo. Tačiau būtent žurnalistika niekada negali būti perprasta, nes yra tiek daug skirtingų jos apraiškų. Jau galiu pats tvarkyti nuotraukas, sukurti ir paruošti spaudai leidinio maketą, dabar mokausi vaizdo montavimo paslapčių, bet visa tai irgi išlieka žurnalistika.
Todėl galiu save vadinti laisvu menininku ir būti žurnalistu, galiu vadinti žurnalistu ir būti laisvu menininku – tai nieko nekeičia. Galiausiai kas tu esi geriau žino kiti, o vienintelis labai rimtas reikalavimas norinčiam būti žurnalistu yra kalbėti tiesą, būti objektyviam ir sugebėti atskirti realybę nuo iliuzijos. O tai, beje, irgi labai įdomu.
Paroda „Studijos 2015“ vyks vasario 5-7 dienomis Lietuvos parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
