Portale lrytas.lt perskaitęs apie emigrantus lietuvius, pagrobusius globėjams norvegams atiduotas atžalas, jis papasakojo savo istoriją.
Šiaurės Norvegijoje, netoli Surtlando, įsikūrusiam 45 metų E.Braslauskui pavyko savo vaikus dar prieš teismą išvežti į Lietuvą. Dabar į Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ akiratį patekę tėvai ir jų atžalos gyvena atskirti tūkstančio kilometrų.
Tėvą vadino alkoholiku
„Barnevernet“ dėmesio Braslauskai sulaukė prieš trejus metus. Tarnybos darbuotojai ėmė vis dažniau lankytis lietuvių emigrantų namuose, tikrinti jų 13 metų dukters ir 16 metų sūnaus gyvenimo sąlygas.
„Netrukus aš buvau pakrikštytas alkoholiku, o žmona – narkomane, nors kvaišalų ji gyvenime nė karto nevartojo“, – prisiminė statybininku Norvegijoje dirbantis E.Braslauskas.
Anot jo, vaiko teisių gynėjams nerūpėjo, kad šeimos galva sugebėjo per keletą metų šeimai pastatyti 150 tūkst. Norvegijos kronų kainuojantį namą, kad abu turi darbo, pakankamai pajamų.
E.Braslauskas sako, kad dabar parduotuvėje negali net alaus skardinės nusipirkti – iš karto būsiąs įskųstas.
Tualetas – spintoje?
E.Braslaukui įsiminė vienas pirmųjų „Barnevernet“ darbuotojų vizitų į jų tada dar nebaigtus įrengti namus.
Tuo metu laikinas tualetas buvo įrengtas rūsyje. Tačiau, atidarę vienos spintos duris ir ten radę kibirą, vaiko teisių gynėjai nusprendė, kad vaikai gamtinius reikalus atlieka toje vietoje. Taip dokumentuose ir įrašė – tuštinasi spintoje. Dar pridėjo, kad namuose nėra vonios.
„Taip trejus metus su žmona ir prastovėjome prie lango laukdami, kada vėl pasirodys „Barnevernet“ darbuotojai. O perskaičius kitų lietuvių emigrantų istorijas dar labiau suspaudė širdį. Taip toliau tęstis negali“, – įsitikinęs E.Braslauskas.
Skundikų aplink – pilna
Paklaustas, kas vaiko teisių gynėjams praneša apie jo šeimą, kad sulaukė tokio jų dėmesio, E.Braslauskas tikino, kad labai stengiasi viena žmonos giminaitė: „Ištraukėme ją iš skurdo Lietuvoje, atvežėme čia, o ji štai kaip mums atsilygino.“
Anot lietuvio, „Barnevernet“ pranešimais užverčia ir norvegai, kurie pavydi emigrantams, kad jie taip greitai svečioje šalyje sugeba atsistoti ant kojų, nebijo darbo. Tarp Norvegijoje uždarbiaujančių lietuvių taip pat nesvetimas pavydo jausmas.
Braslauskai vaikus ketino leisti į mokslus Vasario 16-osios gimnazijoje Vokietijoje. Tačiau praėjusią vasarą šeima suprato, kad neteks savo vaikų, ir išvežė auginti seneliams į Lietuvą.
Pasiteiravus, iš kur sužinojo, kad norvegų vaiko teisių gynėjai ketina kreiptis į teismą, E.Braslauskas atsakė: „Aš visą laiką prieš „Barnevernet“ ėjau dviem žingsniais priekyje.“
Jį guodžia bent tai, kad vaikai jau paaugę, kad jiems pas senelius Lazdijuose nėra blogai. Tik bendrauti su atžalomis, deja, tenka per „Skype“.
