„Į ambasadą paskambinę lietuviai klausia, ar reikia čiupti vaikus ir bėgti iš Norvegijos. Atsakome, kad jokiu būdu ne. Esamą situaciją reikia vertinti ramiai ir objektyviai“, – sakė Lietuvos ambasados Norvegijoje pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė.
Dažnai galima išgirsti priekaištus, kad lietuviai svečiose šalyse yra skriaudžiami, o ten dirbantys diplomatai nieko nedaro dėl mūsų šalies piliečių. J.Bilvaisienė supranta tokios nevilties apimtus Lietuvos piliečius: „Žinote, kai atimamas vaikas, žmonės visaip reaguoja, todėl kalta būna visa aplinka.“
Lietuvoje kilus didžiuliam ažiotažui dėl vaikų teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ veiksmų prieš kai kurių lietuvių šeimas, J.Bilvaisienė situaciją vertina atsargiai. Norvegijoje šeimas turintiems lietuviams derėtų suprasti, kad nepamatuoti veiksmai gali tik pakenkti, todėl svarbiausia išlikti ramiam.
Jeigu šeima susidomi vaikų teisių apsauga, J.Bilvaisienė pataria neprarasti šalto proto, vykdyti tai, ką liepia vaiko teisių apsaugos tarnybos, laiku kreiptis į Lietuvos ambasadą ir nelaukti, kol „Barnevernet“ paskirs advokatą. Taip pat konsultuotis su teisininkais ir nebendrauti su vaikų teisių tarnybomis be vertėjo.
Pas sulaikytąją važiavo naktį
Gražina Leščinskienė savo septynerių sūnų bandė susigrąžinti drastišku būdu – jos brolis pagrobė vaiką, tačiau kartu su mažamečiu buvo sulaikytas Švedijoje prie kelto. Pabendravę su motina, ambasados darbuotojai suprato, kad Gražina puikiai žino, kur yra jos vaikas.
„Su nukentėjusiomis šeimomis bendraujame labai glaudžiai. Kai policija sulaikė G.Leščinskienę, aš pati išsireikalavau, kad galėčiau su ja pasikalbėti. Tai buvo praėjusį antradienį, beveik vidurnaktį. Nusižengėme ar ne, bet motiną mokėme, kad ji nieko nekalbėtų be vertėjų ir advokatų. Bet paskui, kai ją paleido, ji ambasadai to nepranešė“, – sakė J.Bilvaisienė.
Pati moteris į ambasadą nesikreipė, ją susirado darbuotojai.
„Bijojome dėl šios moters likimo, nerimavome, kad gali būti pateikti kaltinimai pagal Baudžiamąjį kodeksą. Bandėme užkirsti tam kelią“, – kalbėjo J.Bilvaisienė ir pridūrė, kad ambasada šiuo atveju „ėjo paskui įvykius, o ne priekyje jų“.
Kada ambasada gali padėti lietuviams, kai jų bylos pasiekia teismus?
Dažnai nutinka ir taip, kad lietuviai tėvai neatskleidžia tikrosios padėties savo šeimoje, todėl ambasadai dėl nepilnamečių duomenų apsaugos teismas neatskleidžia jokios informacijos.
Tarnyba į Lietuvą nenusitaikiusi
Jeigu tėvai duoda sutikimą, tuomet teisme ambasada gali dalyvauti kaip viena šalių. J.Bilvaisienės teigimu, labai daug bylų yra išsisprendę teigiamai.
„Kiekvienas atvejis skirtingas, tačiau visada konsultuojame. Kai tik susidomi vaikų teisių apsauga, šeimos paskambina ir klausia, ką dabar daryti. Kartais tėvai nesutinka teikti asmeninės informacijos, aš irgi tai suprantu“, – sakė J.Bilvaisienė.
Išklausę tėvų išdėstytą versiją, ambasados darbuotojai kreipiasi į „Barnevernet“. Ten dirbantys žmonės kartais papasakoja ir kitokią versiją.
„Visi sako, kad yra nekalti. Prisimenu tik vieną šeimą, kuri pripažino, kad yra karšto būdo, todėl supranta vaiko teisių apsaugos darbuotojus“, – kalbėjo ambasados atstovė.
Ji prisiminė vieną atvejį, kai paimtą vaiką grąžino labai greitai. Mažametis buvo paimtas psichologo testavimui – ši procedūra yra įprasta Norvegijoje. Patikrinimo metu vaikas atskiriamas nuo tėvų, kad nebūtų daroma tiesioginė įtaka.
„Mūsų nesupranta ir „Barnevernet“. Jų „juoduosiuose sąrašuose“ Lietuva yra paskutinėse vietose. Daug probleminių šeimų yra iš kitų šalių, todėl jie ambasadą kaltina perdėtu reagavimu. Aš atsakau, kad pas mus mažai piliečių, todėl visi yra suskaičiuoti, tad ir reaguojame perdėtai“, – pasakojo J.Bilvaisienė.
Siūlomos pagalbos nereikėtų atsisakyti
Be to, kitokia nuomonė apie paimtus vaikus gali susidaryti ir skaitant teismo išvadas. Dažnai būna nustatoma, kad „motina nesupranta savo blogų veiksmų vaiko atžvilgiu“. Ką tai reiškia?
„Tarnybos siūlo pagalbą, o motina sako: „Eikite iš čia, aš geriau žinau“. Tuomet jie ir parašo, kad motina nepriima siūlomos pagalbos ir nesupranta vaiko poreikių. Tada mes turime raminti ir įtikinėti neatsisakyti siūlomos pagalbos, nes gal šeimai ta pagalba tikrai bus naudinga?“ – sakė J.Bilvaisienė.
Jos teigimu, bylų, susijusios su vaikų teisėmis, Lietuvos piliečiams sumažėjo, o drastiški vaikų negrąžinimo atvejai yra reti.
Šiuo metu maždaug apie 10 šeimų bylinėjasi su „Barnevernet“. Ambasados žiniomis, vaiko teisių apsaugos tarnyba yra atėmusi 3 lietuvių vaikus (įskaičiuojant ir G.Leščinskienės sūnų. – Red.).
