Pats gyvenau Justiniškėse devynių aukštų name penktame aukšte ir buvo kopėtėlės į kaimynų balkoną. Dabar tokių dalykų nebeliko, žmonės keitė langus, darė remontus, bet kas, jei laiptinėje kiltų gaisras?“
Močiutės džiūvėsiai kelionei į Sibirą
Kalbėdamas apie tai, kaip pasirūpinti savo šeima ir artimaisiais ekstremalioje situacijoje, ministras prisiminė savo šeimos patirtį: „Mano senelė, sugrįžusi iš Sibiro, visuomet namuose turėjo statinaitę džiūvėsių palėpėje. Ji sakydavo, kad kai vyko ten, jų neturėjo, o dabar žinanti, jog prireiktų. Šiandien džiūvėsių džiovinti nereikia, bet kai kuriuos dalykus reikia namuose turėti ir žinoti, kad jų gali prireikti. Kalbu apie kuprinę, vaistus.“
J.Oleko teigimu, kiekviena šeima turėtų apie tokį minimalų pasirengimą pagalvoti, bet apie visa kita žmonės tikrai būtų informuoti tik iškilus grėsmei ir panikuoti be reikalo nereikia.
Pravers net vanduo tualeto bakelyje
Knygos „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ atsakingasis redaktorius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Karolis Aleksa teigė, kad tai, ko iš tiesų gali prireikti, paprastai turime po ranka, o minėtame leidinyje pateikiama susisteminta informacija.
„Esant kritinei situacijai gali praversti net tualeto bakelyje esantis vanduo. Juk vaistų ar drabužių mes visuomet turime po ranka, tik, galvojant praktiškai, juos krauti reikėtų gal ne į vieną didelį krepšį, nes jį kas nors gali atimti, o į kelis mažesnius“, – patarimus, kaip elgtis, jei prireikia evakuotis ar nutinka nelaimė, vardijo K.Aleksa ir pridūrė, kad žmonės tiesiog turi žinoti, kaip elgtis, ir tuomet jausis tvirčiau.
