Kaip čia pasakius – uždavinys ne iš lengvųjų. Skaičiais apibūdinti planai, kaip, pavyzdžiui, per 18, 118 ar dar daugiau dienų žemėje įkurti rojų, magiškas dalykas, jis traukia ir ramina rinkėjus. Tačiau bėda ta, kad realybė Rusijoje jau seniai kitokia – magiški skaičiai gal kiek dar veiks, o kas bus toliau? Ar jie padės, kai ir duona, ir karas su Ukraina brangsta kiekvieną dieną.
Vargšė Rusija ir jos vaikai, kurie guldo galvas už dar vieną, tikriausiai jau paskutinį, rusakalbių žemių suvienijimą. Ukrainoje žuvusių savo karių kūnus Rusijos pulkininkai namo veža baltais humanitarinei pagalbai vežti skirtais sunkvežimiais, naktį išbarsto kūnus po įvairias kapinaites ir užkasa. Be jokios pagarbos kariui, kaip kokius gyvulius.
Dažnai net atminimo lentelės, žuvusio kario nuotraukos ir pavardės artimiesiems užrašyti neleidžia. Kad išorės priešai ir jų agentai Rusijoje nesuskaičiuotų, kiek jau kainavo jos pačios pradėtas karas su Ukraina. A.Hitleris ir tas savo kareivius gerbė labiau, nei V.Putino valdoma Rusija.
Ukrainoje žuvusių Rusijos karių, o ne vietinių teroristų, skaičius jau pasiekė 1300, daugelis jų iš Dagestano, Ingušijos, Čečėnijos, kitų neturtingų Kaukazo kraštų. Pačiai Rusijai mažiau skaudės, jei už 500 JAV dolerių mėnesio algą savo galvas guldys pakariauti mėgstantys kaukaziečiai. Vienu šūviu gali nušauti du zuikius: neramumus nuolat keliantys kaukaziečiai, nukraujavę Ukrainoje, vėliau mažiau bėdų kels pačiai Rusijai, o kariauti Ukrainoje jie – labai pigi patrankų mėsa.
Dar gali tikėti prezideto V.Putino žodžiais, kad po kelerių metų Rusijoje viskas susitvarkys, kad ekonomika tik augs. Tačiau, kai visos Rusijos prekybos centrus užplūdo šalies generalinės prokuratūros pareigūnai tikrinti maisto produktų kainų, kažkas turėjo dingtelėti ir nieko nesuprantančio rusų galvoje. Šalyje klesti milžiniška korupcija, iždo pinigai per oligarchus semiami jau nesislapstant, o generalinės prokuratūros prokurorai vaikšto po prekybos centrus su pieštuku rankose ir užsirašinėja maisto produktų kainas, lyg svarbesnio darbo visoje Rusijoje jau nebėra.
Tokius reiškinius Rusijos vadovai vadina „rankiniu valstybės valdymu“, atseit, taip daug patikimiau, nors paprasta kalba kalbant, Rusija rengiasi didelio masto turto nacionalizavimui ir grįžimui prie sovietinės valdymo sistemos. Žodžiai „rankinis valdymas“ skamba naujoviškai, patraukliau, tačiau iš esmės tai yra tas pats sovietinis mėšlas, tik kitoje rankoje.
Kažkas taikliai pasakė, kad Petras Didysis pramušė langą į Vakarus, tačiau pralįsti pro jį Rusijos gyventojai taip ir nesugebėjo. Štai ir taškosi daugiau nei šimtmetį purvynėje, savo ir kitų kraujais kartais su reikalu, o kartais ir be jokio reikalo. Nes taip įprato gyventi, nes taip geriau ne tik Rusijos valdovams, bet ir 85 proc. Rusijos gyventojų.
Na, gerai, tarkime, kad taip galvodami apie Rusiją ir jos gyventojus, klystame mes, o Rusija tikrai renkasi kažkokį teisingesnį vystymosi kelią be gėjų, be agresijos ir grįsta kažkokiu ypatingu rusiškuoju dvasingumu.
Bet kodėl tada net V.Putino artimiausias bendražygis Baltarusijos prezidentas A.Lakašenka netikėtai tūkstančiais pradėjo kviesti rezervistus į kariuomenę? Kodėl pakeitė įstatymą, kuris leistų operatyviai reaguoti ir akimirksniu reguliarios kariuomenės daliniais, tai yra tankais ir raketomis, sunaikinti be skiriamųjų ženklų Baltarusijos teritorijoje pasirodžiusius ginkluotus asmenis?
A.Lukašenka šiuo metu daro net ir tai, dėl ko Lietuva ilgus metus Rusijos neobolševikų buvo vadinama fašistine, nacistine ir visokia kitokia. Baltarusija vidurinėse mokyklose kai kuriuos dalykus dėstys tik baltarusių kalba, o rusų kalba iš švietimo sistemos stumiama lauk. Paklaustas, kas dabar vadovauja Baltarusijai, jeigu to nežinočiau, spėčiau, kad V.Landsbergis.
Išeities iš dabartinės situacijos nemato nei Rusijos, nei viso pasaulio politologai. V.Putinas darysis dar agresyvesnis ir vėliau ar anksčiau viskas baigsis ginkluoto konflikto išsiplėtimu. Gali būti, kad net ir į Lietuvą iš Kaliningrado bus paleista taktinės paskirties „Iskander“ raketa. V.Putinas sakys, kad tai ne jis padarė, kad lietuviai įžeidė kažkokį generolą be skiriamųjų ženklų, tai šis ir paleido tą raketą, todėl būkite geri ir nebeįžeidinėkite Rusijos karininkų.
Gali būti, kad placdarmą platesniam puolimui Rusija rengiasi susikurti pirmiausia užpuldama Baltarusiją. A.Lukašenkos žvalgyba tai žino, todėl ir ruošiasi tą puolimą atremti. Iš A.Lukašenkos veiksmų matyti, kad provokacijos jo valstybės teritorijoje gali prasidėti per tris mėnesius. Tada Rusijos ekonomika ims staigiai smigti į dugną ir V.Putinui gali galutinai nuvažiuoti stogas. Rusijos ekonomikos plėtros ministro pavaduotojas A.Vedevas patvirtina: infliacijos lygio pikas Rusijoje susidarys kovo-balandžio mėnesiais, kai metinis kainų kilimo tempas pasieks 15-17 procentų.
Sakysite, kad sapalioju kažkokias nesąmones, kad dar daugiau valstybių apimančio karo nebus, kad keliu sumaištį ir aprašinėju čia savo sapnus.
2013 metų gruodžio pradžioje, kai Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai nepavyko įkalbėti Ukrainos pasirašyti asociacijos su ES sutartį, buvau parašęs komentarą „Lietuvos pirmininkavimas ES gali sukelti geopolitinį lūžį.“ Tada kritikavau tuos, kurie teigė, kad Lietuvos pirmininkavimas patyrė nesėkmę ir rašiau, kad dabar gali kilti tokia protestų banga, kuri sukels geopolitinį lūžį. Ilgalaikėje perspektyvoje naudingą demokratijoms.
Tada ir pats netikėjau, kad viskas pakryps taip, kad net artimiausi Rusijos sąjungininkai Baltarusija ir Kazachstanas, vienas tyliai, o kitas jau atvirai, ims stiprinti savo kariuomenę, kad apsigintų nuo galimos Rusijos agresijos. Per tuos metus pasaulis labai pasikeitė ir tikiu, kad keisis dar labiau.
Dabartinę padėtį Rusijoje įsivaizduoju prisimindamas J.Stalino mirties dieną – 1953 kovo 5-ąją. Tą dieną mirė ir vienas žymiausių Rusijos muzikų ir kompozitorių S.Prokofjevas. Paskutiniu metu režimo ignoruotą kompozitorių laidojo tik keletas draugų, kurie išėję su karstu iš nedidelio skersgatvio Maskvos centre į pagrindinę gatvę, buvo kone nustumti pas J.Staliną atsisveikinti skubančios minios. Vieni ėjo į vieną pusę, o kiti plūdo į priešingą.
Milijonus išžudęs tironas sulaukė tokio dėmesio, kad visiškai užgožė ir nustūmė į šalikelę pasaulinio garso kompozitorių. Pilka minia dvasiškai sutrypė savo genijų ir pagarbino žudiką. Ar kas nors pasikeitė Rusijoje?
Minia ir vėl pasirengusi veržtis pas Rusijos vaikus beprasmiuose karuose žudantį tironą, garbina jį ir pasirengusi sutrypti tokius kaip grupės „Mašina vremeni“ lyderį A.Makarevičių ar kitus režimui nelojalius rusus. Ir toji minia sutinka su Rusijos vicepremjero I.Šuvalovo Davose paskelbta krizės įveikimo programa: mažiau valgysime ir todėl išgyvensime! Vargšė Rusija ir jos vaikai.
Svarstydami apie Rusijos galimybes išplėsti karinę agresiją ir į kitas valstybes, visada įsivaizduokime tą pakeliui visus trypiančią minią. Vardan utopinės idėjos išgelbėti nuo kažko visą pasaulį, toji minia bus pasirengusi aukoti net ir savo vaikų gyvybes.
Todėl ir sakau – Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka vieną dieną gali pasirodyti teisus, jau dabar pakvietęs rezervistus valyti tankų ir automatų vamzdžių. Tik kaip tada elgsis Lietuva, kai vienas diktatorius užpuls kitą?
