Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės teorijos katedros profesorius Lauras Bielinis spėjo, kad Kaune valdžios pyragą dalysis tos pačios politinės jėgos.
Kalbėdamas apie tiesioginių mero rinkimų prasmę, profesorius pastebėjo, jog rinkėjai vis dar mistifikuoja mero galias, įsivaizduoja jas esant kur kas platesnes, nei numato įstatymai.
– Kaune į mero postą veržiasi didžiausias šalyje politikų skaičius. Kaip manote, kokia bus rinkimų kova? – „Laikinoji sostinė“ paklausė L.Bielinio.
– Kodėl dėl Kauno mero posto rungiasi rekordiškai daug kandidatų, atsakyti negaliu.
Ieškoti giluminių šio reiškinio priežasčių neverta, nes tam tikrais laikotarpiais daug ką nulemia sutapimai. Kartais susiklosto tokia situacija, kad beveik kas antras politikas užsinori būti meru.
Faktas, jog kandidatų į mero postą Kaune yra tiek daug, liudija, jog rinkėjų balsai išsiskaidys. Didžiausių galimybių turi tie pretendentai, kurie atstovauja didžiosioms partijoms.
Manau, jog pagrindinė reali kova dėl mero posto ir bus tarp šių partijų kandidatų. Visi kiti kandidatai tarpusavyje išsidalys rinkėjų balsus, juos išbarstys, gaus nuo 1 iki 1,5 ar 2 procentų.
– Meras bus renkamas tiesiogiai. Ar gali nutikti taip, jog taryboje daugumą, pavyzdžiui, sudarys kairiųjų jėgų atstovai, o meras bus – dešiniųjų deleguotas. Kaip tokiu atveju merui vadovauti tarybos darbui, kurioje daugumą sudaro oponentai?
– Teoriškai tai gali įvykti. Tačiau pažvelgus į dabartinę Kauno savivaldybės tarybos konfigūraciją, ji yra gana įdomi.
Valdančiąją koaliciją sudaro ir konservatoriai, ir socialdemokratai. Jie kažkaip sutaria ir dirba kartu. Mes turime suprasti – savivalda ir savivaldos specifika suvedama ne į politinius ar ideologinius akcentus, bet į ūkio ir vietos savivaldos klausimus.
Todėl politinės partijos, net ir būdamos priešinguose politinio lauko spektruose, gali rasti bendrų sąsajų, bendrų interesų. Nes dirbama su konkrečiu ūkiniu objektu, sprendžiami miesto reikalai.
Manau, jog partijos gali susitarti net ir tuo atveju, jeigu meras, pavyzdžiui, atstovaus dešinei, o daugumą taryboje suformuos kairiųjų politinių jėgų atstovai. Tikiu, jog kažkoks sutarimas egzistuos.
– Dabar galiojantis Vietos savivaldos įstatymas gana apriboja merų teises. Jie vadovauja tarybų darbui, o kur kas platesnes galias turi savivaldybių administracijų direktoriai. Tačiau nemažai žmonių tiki, jog viskam mieste vadovauja meras.
– Manau, kad mero pozicija yra truputį mistifikuota. Naujos Vietos savivaldos įstatymo pataisos jam nesuteikia tiek galių, kiek mes jų merui skiriame savo vaizduotėje.
Tiesioginiai mero rinkimai yra labai aktualūs bei įdomūs kaip savotiškas politinis socialinis eksperimentas. Esu tikras, kad savivaldą reglamentuojantys įstatymai dar bus tobulinami, o tai, ką dabar turime, tiktai tarpinis variantas, į kurį ateityje visi atsižvelgs.
Šiandien turime suvokti, jog valdžia ir realūs jos sprendimai – tai taryboje vykstančių diskusijų rezultatas. Tiek meras, tiek vicemerai ar tarybos sekretorius negali būti vienvaldžiai – sprendimas priimamas kolegialiai sutariant daugumai. O tai yra gerai.
– Kaip prognozuojate, ar po kovo 1-osios Kaunas išliks dešiniųjų bastionu?
– Aš manau, jog dešiniųjų stabilumas Kauno miesto valdžioje priklauso ne tiek nuo jų pačių, kiek nuo opozicijos, centristinių ir socialdemokratų partijos susitelkimo, nuoseklaus veikimo.
Šiandieninis jų išsiblaškymas, nesugebėjimas susikoncentruoti ties kažkokiu aiškiu tikslu leidžia konservatoriams išlikti valdžioje ir dominuoti miesto visuomenės akyse.
– Kauną jau kelias kadencijas valdo dešinieji, o Kauno rajone įsitvirtino socialdemokratai. Kaip jūs galėtume tai paaiškinti?
– Šių skirtumų tikrai nereikėtų aiškinti analizuojant miesto bei rajono rinkėjų skirtumus, socialinę padėtį ar išsilavinimą. Kauno rajone socialdemokratai daug labiau susitelkę, aiškesnė jų politinės veiklos struktūra, pati organizacija daug ryškesnė.
Tuo metu Kaune socialdemokratai labai išsibarstę, išsiblaškę, nesugeba patraukti rinkėjų dėmesio. Aš manau, kad jiems reikia labai stipraus organizacinio persitvarkymo. Tada jie atrodys visai kitaip, nes šiuo metu jie Kaune tarsi ištirpę.
– Pirmą kartą savivaldos rinkimuose dalyvaus ir visuomeniniai rinkimų komitetai. Jų Kaune įregistruoti net keturi. Ar šie dariniai turės reikšmingos įtakos rinkimų rezultatams?
– Viskas priklausys nuo didžiųjų partijų, kaip jos pasirodys rinkimų kampanijos metu – energingai ar nelabai.
Tačiau tam tikrą vietą miesto politiniame žemėlapyje, tam tikras nišas užims ir šios organizacijos. Teoriškai žvelgiant, tokios struktūros kaip visuomeniniai rinkimų komitetai yra reikalingi. Jie atspindi gana sudėtingus miesto socialinių – kultūrinių sluoksnių interesus. Vienaip ar kitaip, tai miesto gyventojų atstovai.
– Istorija parodė, jog kartais rinkimų rezultatus gerokai paveikdavo kauniečių protesto balsai. Kaip manote, kas kovo 1-ąją Kaune juos surinks?
– Į šį klausimą šiandien atsakyti dar negalėčiau. Kol kas nelabai matyti tų politinių jėgų, arba rinkiminių struktūrų, kurios reikštųsi kaip jėgos, savotiškai apeliuojančios į protestą.
Į šiuos balsus šiek tiek apeliuoja visi rinkimų kampanijos dalyviai, tačiau kažko išskirtinio neegzistuoja, gal aš nepastebiu. Kai Kaune vietos savivaldos rinkimuose nemažai balsų sulaukė Vytauto Šustausko vadovauta Lietuvos laisvės sąjunga, jos orientavimasis į protesto balsus buvo labai ryškus.
Kauno mero postas tapo pačiu geidžiamiausiu Lietuvoje, į jį taikosi net 16 kandidatų. Kodėl tiek daug norinčiųjų vadovauti Kaunui ir kokios bus šios varžytuvės? Politologo atsakymas – netikėtas.
