„Tai yra bendražmogiškas solidarumas su šeimomis, kurios prarado vaikus. Manęs neįtikina tai, ką kalba oficiali Norvegijos valdžia, juolab, kad ji labai retai tai daro. Kai viena pusė komentuoja, o kita motyvus slepia, aš esu linkęs tikėti žmonėmis, kurie yra nukentėję tiesiogiai.
Jeigu norvegų pareigūnai nutars, kad reikia pakomentuoti šiuos dalykus ir įvardys pažeidimus, priimčiau ir jų argumentus. Bet mes jų negirdime. Mes girdime vaikus praradusių tėvų argumentas ir jie man atrodo įtikinami“, – sakė vienas iš renginio organizatorių Ričardas Čekutis.
Reikalauja grąžinti vaikus
Piketo organizatoriai Norvegijos ambasados atstovei įteikė raštą, kuriame reikalaujama G.Bumbulį grąžinti į Lietuvą ir leisti jam gyventi su šeima. Taip pat reikalaujama grąžinti visus atimtus Lietuvos piliečių tėvus teisėtiems tėvams ir sudaryti sąlygas jiems grįžti į Lietuvą.
Kreipimesi prašoma, kad visais atvejais, kai lietuviams gresia vaikų atėmimas, sudaryti jiems sąlygas per protingą laiką išvykti iš Norvegijos teritorijos.
„Norėtųsi tikėti, kad jūsų šalis Lietuvos piliečiams nustos asocijuotis su brutaliu vaikų grobimu iš teisėtųjų tėvų“, – teigiama pranešime.
Nustebino lietuvių požiūris
Raštą priėmusią ambasados atstovę nustebino lietuvių įsitikinimas, kad norvegai grobia ir vagia vaikus. „Jūs tikrai tuo tikite, kad norvegai vagia lietuvius? Aš šitaip negalvoju“, – sakė Norvegijos ambasados Lietuvoje pirmoji sekretorė Ingrida Susanne Farner.
Ji pabrėžė, kad vienodi įstatymai galioja visiems Norvegijoje gyvenantiems žmonėms – ar tai būtų lietuviai, ar norvegai.
„Vaiko teisės Norvegijoje yra svarbiausios. Jeigu nutinka taip, kad vaikas yra atimamas iš šeimos, tai yra ilgas procesas“, – kalbėjo I.S.Farner
„Tikimės, kad Norvegijoje bus atsižvelgta į mūsų vaikų interesus. Lietuviai ne valkatauti ar pašalpų melžti atvažiuoja, o dirbti. Valdžia turėtų būti suinteresuota rasti normalų dialogą su tomis šeimomis ir atiduoti vaikus“, – kalbėjo R.Čekutis.
Pikete kartu su vaikais dalyvavusi R.Čekučio žmona Vilma įsitikinusi, kad vaikų atėmimo situacijose yra teisūs lietuviai tėvai. Ji mano, kad incidentai su vaiko teisių apsaugos tarnybomis nutinka ir dėl to, kad lietuviai ne visada gerai moka užsienio kalbą, nesupranta visų teisinių aspektų.
„Aš manau, kad tie tėvai, (Iš kurių paimti vaikai. – Red.) nieko blogo nepadarė. Tiesiog mums, lietuviams, gyvenantiems kitoje šalyje yra sunku apginti savo teises. Abejoju ar norvegų šeimose nepasitaiko taip, kad krisdamas vaikas įsistatytų mėlynę ar panašiai“, – piketo metu sakė V.Čekutienė.
Į emigraciją žiūri kreivai
Pikete dalyvavę žmonės piktinosi Lietuvos valdžios vangia reakcija. Kai kurie stebėjosi ir lietuvių reakcija – į mitingą atėjo tik kelios dešimtys žmonių.
Daugelis kalbintų žmonių nesuprato, kodėl G.Bumbulis buvo perduotas Norvegijos institucijoms, o ne Lietuvos. „Visų pirma tai yra kitos šalies pilietis. Kodėl nepranešė?“, – nesuprato su vaikais prie ambasados atėjęs Giedrius Dambrauskas.
Greitu metu jis ketina važiuoti uždarbiauti į Norvegiją, tačiau savo du vaikus ir žmoną paliks Lietuvoje.
„Ketinu važiuoti į Norvegiją, tačiau savo šeimos negaliu ten vežti. Taip, pinigai yra dideli, tai tik dėl to ir verta važiuoti. Tai belieka tik kuo daugiau užsidirbti ir investuoti Lietuvoje, nes ten gyventi su šeima negalima.
Mes, lietuviai, nuvykę ten dirbti ir atliekantys pačius juodžiausius darbus, dar turime bijoti ir dėl savo šeimos. Čia absurdas! Net atostogauti baisu važiuoti – juk vaiką gali atimti ir iš turistų. Man tai nesuprantama“, – kalbėjo G.Dambrauskas.
31-erių vilniečio žmonos giminės gyvena Norvegijoje. Iliustruodamas vaiko teisių institucijų darbą, jis pateikė kitą pavyzdį – žmonos giminaičiai nusipirko dviračius, kad galėtų važinėti į darbus.
„Kaimynai paskambino policijai ir pareiškė, kad jie tuos dviračius turbūt pavogė! Tai juos išsikvietė į policiją vien dėl to, kad kaimynui toks įspūdis susidarė. Tai aš nesistebiu, kad paskundus apie vaikus, prisistato ir vaiko teisių tarnybos darbuotojai“, – sakė Giedrius.
Įsikiša kraštutiniais atvejais
Norvegijos ambasados atstovė piketo organizatoriams įteikė informaciją apie jos šalyje veikiančias vaiko teisių apsaugos tarnybas. Pateiktoje informacijoje teigiama, kad vaiko apsaugos tarnyba yra nepriklausoma institucija veikianti savivaldos lygmenyje. Pabrėžiama, kad vaiko apsaugos tarnyba visų pirma yra pagalbos tarnyba.
2012 m. vaiko apsaugos tarnyba padėjo 53 000 vaikų. Aštuoniais atvejais iš 10, tai yra savanoriška pagalba namuose, siekiant padėti šeimai geriau funkcionuoti, kad vaikas ir toliau galėtų gyventi namuose. Pagalbos veiksmų namuose pavyzdys yra patarimai ir konsultacijos, bei įvairios tėvų paramos priemonės, padedančios stiprinti tėvų globos vaidmenį.
Vaiko apsaugos tarnyba pagal įstatymą privalo įsikišti, jeigu tėvai nesugeba pakankamai gerai pasirūpinti vaiku: kai vaikai patiria smurtą, prievartą arba yra kaip nors kitaip neprižiūrėti. Tokiais atvejais vaiko gerovės aspektas yra svarbesnis nei tėvų interesai.
Tėvų globos panaikinimas visada yra paskutinė išeitis. Tai didelė intervencija ir vaikų, ir tėvų atžvilgiu. Tėvų globos panaikinimui yra keliami griežti reikalavimai.
