G.Leščinskienė penkias paras nežinojo, kur yra jos septynmetis sūnus.
Sausio 26-ąją jis buvo pagrobtas iš globėjų, o po kurio laiko Švedijos policijos surastas dėdės automobilyje Stokholme prie kelto.
Norvegijoje gyvenanti moteris užvakar naktį skubėjo į Oslą, iš kurio vakar ankstų rytą turėjo skristi ieškoti vaiko į Stokholmą, tačiau kelyje sudegė jos mašina.
Patarė ieškoti ne ten
Vakar kalbėdama su „Lietuvos ryto“ žurnaliste G.Leščinskienė teigė esanti apimta nevilties: „Esu tarp dangaus ir žemės. Negaunu jokio patarimo nei iš ambasados, nei iš Lietuvos vaiko teisių institucijų.
Ką tik visiškai sudegė mašina, kuria naktį skubiai vykau į Stokholmą.
– Kodėl jūs skubėjote į Stokholmą?
– Šeštadienį gavau iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorės Odetos Tarvydienės pranešimą, kad skubiai vykčiau į Stokholmą, į Lietuvos ambasadą.
– Kodėl? Juk jūsų sūnaus ten nebuvo?
– Taip, nebuvo. Man patarė rašyti pareiškimą Švedijos institucijoms, kad aš su sūnumi visam laikui grįšiu į Lietuvą. Galbūt tada jie man grąžins vaiką.
– Tačiau jūsų sūnus jau sausio 28 dieną, iš karto po jo sulaikymo Stokholme, buvo sugrąžintas Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybai „Barnevernet“.
„Lietuvos rytui" tai pavyko sužinoti tą pačią dieną, bet nei jūs, vaiko motina, nei Lietuvos ambasados darbuotojai Švedijoje ir Norvegijoje to nežinojo?
– Penkias dienas nežinojau, kur mano vaikas.
Nesuprantu, kaip švedai galėjo nepranešti Lietuvos ambasadai, jei vaikas turėjo su savimi pasą – patvirtinimą, kad yra Lietuvos pilietis.
Kaip jį galėjo atplėšti nuo dėdės be Lietuvos ambasados žinios?
Čia tikras vaiko grobimas. Man galva plyšta nuo tokių akibrokštų.
Palydovė – su kūdikiu
– Bet iki Stokholmo nenuvykote. Kaip klostėsi įvykiai?
– Kai man patarė iš Norvegijos vykti į Švediją, iš karto su vertėja Neringa Ozolina, kuri gyvena netoli manęs Olesiunde, puolėme ieškoti lėktuvo bilieto nuskristi iš Oslo į Stokholmą.
Gavome paskutinę minutę, patį brangiausią. Pirmadienį 8 val. ryto būčiau buvusi Stokholme.
Sekmadienį, vasario 1 dieną, išvykome iš Olesiundo automobiliu.
Regėdama, jog man viskas maišosi galvoje, N.Ozolina nutarė vykti kartu net su savo dviejų savaičių kūdikiu. Kai nuvažiavome 600 kilometrų, visai netoli Oslo 4 valandą ryto užsidegė mūsų automobilis.
Norvegų policija paguodė
– Kas atsitiko mašinai?
– Nežinau. Automobilis pradėjo rūkti, o po kelių minučių jau degė atvira liepsna.
Iš karto atvažiavo policija, įsisodino mus su kūdikiu į savo mašiną.
Kai patikrinę mano tapatybę nustatė, kad aš ta „garsioji Moldės miestelio vaiko grobikė“, pareigūnai su mums elgėsi pabrėžtinai mandagiai.
Policininkai pasakė, kad jie patys dažnai negali suvokti „Barnevernet“ darbuotojų veiksmų – net kai policija nutraukia tyrimus dėl tariamo tėvų smurto, ši vaiko teisių apsaugos tarnyba ir toliau užsispyrusi negrąžina vaikų.
Po to policija mus nuvežė į viešbutį netoli Oslo.
Nesulaukė jokių patarimų
– Tad į Stokholmą nebeskridote?
– Ketinau skristi. Pailsėjau nuo šoko valandėlę, susiradau internete, kada pirmadienį rytą išvyksta pirmasis autobusas į Oslą, o iš ten ketinau skristi į Stokholmą.
Bet nuvažiavusi autobusu gal 20 kilometrų gavau iš Švedijos ambasados žinią, jog mano sūnus grąžintas į Norvegiją.
– Ką dabar darysite? Ką jums patarė Lietuvos institucijos, ambasada Norvegijoje?
– Nieko nebepataria. Mėginau prisiskambinti tai pačiai O.Tarvydienei, bet ji nekelia ragelio. Man buvo paaiškinta, kad serga.
Liksiu Osle ir lauksiu. Ko? Pati nežinau.
Neišvyks, kol neatgaus vaiko
– Ar Norvegijos policija uždraudė jums vykti į Lietuvą?
– Ne. Tiesa, Moldės policijoje man buvo pareikšti įtarimai dėl melagingų parodymų.
Bet mane sulaikius jokių melagingų parodymų nedaviau – ne aš išsivežiau sūnelį iš boulingo klubo, taip ir sakiau.
Bet iš Norvegijos išvykčiau į Lietuvą tiktai su vaiku. Todėl dabar lieku čia ir niekur nesitrauksiu, kol neatgausiu sūnaus.
– Kuo buvote apkaltinta, kad „Barnevernet“ iš jūsų atėmė vaiką?
– „Seksualizuotu“ vaiko elgesiu mokykloje. Bylos dokumentus jums gali pacituoti mano advokatė.
Kaltinimai kelia nuostabą
„Lietuvos rytas“ susisiekė su G.Leščinskienės advokate Sandra Latotinaite.
– Kokiomis baisiomis nuodėmėmis kaltinama jūsų klientė, kad iš jos buvo paimtas vaikas?
– G.Leščinskienė į Norvegiją atvyko 2010 metais. Turi darbą.
Berniuko byloje yra 2014 metų birželio 11 dienos „Barnevernet“ sprendimas, kodėl vaikas skubos tvarka buvo paimtas iš motinos: „Kai motinai buvo pradėta byla dėl „seksualizuoto vaiko elgesio“ mokykloje, iškilo pavojus, kad ji gali bėgti į Lietuvą ir išsivežti vaiką. Tad nutariama jį paimti iš motinos išskirtinės skubos tvarka.“
– Tačiau išskirtinės skubos tvarka, kaip teigia pati „Barnevernet“, vaikai yra paimami gresiant didžiuliam pavojui jų gyvybei?
– Visiškai teisingai. Bet tas „seksualizuotas“ elgesys buvo prilygintas pavojui gyvybei.
– Ką reiškia tas kaltinimas?
– Bylos dokumentuose nurodyta, kad pradinės mokyklos mokytojos pastebėjo, jog berniukas per dažnai plauna rankas, jas uosto ir ilgai užsibūna tualete.
Be to, kai į G.Leščinskienės namus „Barnevernet“ darbuotojos atvyko pusę dešimtos ryto, G.Leščinskienė duris atidarė vilkėdama chalatu ir naktiniais baltiniais.
Lova svetainėje buvusi nepaklota.
– Ir tai visi kaltinimai?
– Dar parašyta, kad vaikas dažnai paliekamas namie įvairioms auklėms – matyt, draugėms arba giminaitėms, kai motinai reikia eiti į darbą.
Dėl tokios priežasties galima atimti vaiką ir iš manęs, nes kai dėl darbo krūvio nespėju sugrįžti namo, mano vaiką taip pat pažiūri geri pažįstami ar giminės.
Norvegijoje tarp lietuvių kilo panika
Pastarosiomis dienomis netyla Lietuvos ambasados Norvegijoje telefonai. Vaikų turintys lietuviai išsigandę klausia tiesiai – ar jau bėgti į Lietuvą.
Ambasados darbuotojai ramina, kad to nereikėtų daryti.
Lietuvos ambasados Osle pirmoji sekretorė Jurgita Bilvaisienė, bendraujanti su šeimomis, kuriomis domisi vaiko teisių apsaugos tarnyba, pataria neprarasti šalto proto, vykdyti jos darbuotojų nurodymus, laiku kreiptis į Lietuvos ambasadą, nelaukti, kol „Barnevernet“ paskirs advokatą, konsultuotis su teisininkais ir nebendrauti be vertėjo.
Teismo išvadose neretai teigiama, kad „motina nesupranta savo blogų veiksmų vaiko atžvilgiu“. Ką tai reiškia? „Tarnybos siūlo pagalbą, o motina sako: „Eikite iš čia, aš geriau žinau.“ Tuomet ir parašoma, kad motina nepriima siūlomos pagalbos ir nesupranta vaiko poreikių. Mes turime raminti ir įtikinėti neatsisakyti siūlomos pagalbos, nes gal šeimai ta pagalba tikrai bus naudinga?“ – sakė J.Bilvaisienė.
Norvegijos tarnybą ginančios diplomatės teigimu, bylų, kurios susijusios su vaikų nepriežiūra, Lietuvos piliečiams sumažėjo, o vaikų negrąžinimo atvejai itin reti.
„Mūsų nesupranta ir „Barnevernet“ darbuotojai. Jų juoduosiuose sąrašuose Lietuva yra paskutinėse vietose. Daug probleminių šeimų yra iš kitų šalių, todėl jie mūsų ambasadą kaltina perdėtu reagavimu“, – gynėsi J.Bilvaisienė.
Ambasados žiniomis, šiuo metu „Barnevernet“ iš lietuvių šeimų yra paėmusi tris vaikus. Tarp jų – ir G.Leščinskienės sūnų, kuris buvo sulaikytas Švedijoje ir perduotas Norvegijai.
