Per kiek laiko Lietuvoje karo veiksmų atveju neliktų interneto?

Pastaruoju metu vis daugiau diskutuojama, ar lietuviai tinkamai pasirengę ekstremalioms situacijoms ir ar žino, kaip reikėtų elgtis prasidėjus karo veiksmams. Tiesa, verta nepamiršti, kad karo veiksmai prasidėtų ne tik karių ar karinės technikos judėjimu šalies teritorijoje, bet galimos ir kibernetinės atakos.

Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Feb 3, 2015, 9:41 AM, atnaujinta Jan 14, 2018, 7:18 AM

Internetą atsijungsime patys?

Paklaustas, kaip greitai karinių veiksmų atveju Lietuvoje būtų užblokuotos prieigos prie interneto, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas juokavo: „Mes patys galime atsijungti.“ O paprašytas patikslinti, ar spėjimai, kad rimtos kibernetinės atakos metu internetas šalyje gali dingti per porą valandų, atsakė: „Čia tokio pat lygio spėliojimai, kaip, tarkime, per kiek laiko Lietuvą gali pervažiuoti rusų tankai.

Jei juos greitkeliu vežtų tralas, tuomet greitai, o jei važiuotų sava eiga, tai mūsų kariai juos sustabdytų. Taip pat ir su kibernetinėmis atakomis – juk tam ir didiname gynybos pajėgumus, kad tokių atakų tikimybė sumažėtų iki minimumo.“

Krašto apsaugos misterija tesi pažadą ir neseniai parengtą leidinį apie tai, kaip reikėtų elgtis ištikus ekstremaliai situacijai ar prasidėjus karui, jau pristatė į šalies bibliotekas. J. Olekas juokavo: kai bus išleistas naujas leidinys apie kibernetinį saugumą Lietuvoje, tuomet bus atsakyta ir į klausimą, kaip greitai mūsų šalyje dingtų interneto ryšys.

Ekspertas: „Viskas įmanoma“

Knygos „Ką turime žinoti apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir karo metui“ atsakingasis redaktorius, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos ir planavimo departamento direktoriaus pavaduotojas dr. Karolis Aleksa teigė, kad kibernetinių atakų tikimybė visada išlieka: „Žiūrint techniškai, visada yra galimybė užkimšti kanalą, kaip kad nutiko Estijoje 2007 metais. Galima spekuliuoti šia tema,  bet norint padaryti taip, kad techniškai tokia ataka būtų sunkiai įmanoma, reikėtų labai didelių valstybinių investicijų. Tai būtų milijonai.“

Specialistas pabrėžė, kad tokia ataka galima ne tik prieš Lietuvą, bet ir prie bet kurią valstybę: „Kalbu ir apie tas šalis, kurios turi ypač didelius pralaidumo srautus. Bet mes tam rengiamės.“

Veikia kibernetinio saugumo centras

Šiemet Lietuvoje veiklą pradėjo Nacionalinis kibernetinio saugumo centras, kuris rūpinsis valstybės informacinių sistemų ir joms skirtos infrastruktūros saugumu, tirs kibernetinius incidentus ir vertins jų grėsmes. Nacionalinis kibernetinio saugumo centras suformuotas pertvarkius Ryšių ir informacinių sistemų tarnybą prie Krašto apsaugos ministerijos. Šiemet centro veiklai planuojama skirti apie beveik milijono eurų (3,3 mln. litų).

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.