– Ar minimalus priėmimo į aukštąsias mokyklas balas tikrai padės gerinti aukštojo mokslo lygį? – „Lietuvos rytas“ pasiteiravo Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidento, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriaus Alfonso Daniūno.
– Rektorių konferencija yra pritarusi minimalaus priėmimo balo reikalavimui, bet įvedant jį ne šįmet, o nuo 2016 metų. Surašėme kriterijus, kaip turėtų būti nustatytas šis balas.
Stojant į universitetą vertinami keturi dalykai. Nustatėme, kokiu lygiu į universitetą stojantis asmuo turėtų išlaikyti šiuos egzaminus. Pagal mūsų kriterijus priėmimo kartelė būtų pakelta virš 2 balų, o ministerija universitetams nustato gerokai žemesnį 1 balo, kolegijoms – 0,8 balo lygį.
Suprantama, tai nereiškia, kad pakanka mokytis vienetais. Šis išvestinis balas skaičiuojamas pagal tam tikrus koeficientus.
– Kai kurios aukštosios mokyklos priešinasi net ir tokiam neaukštam minimaliam balui. Ar tai reiškia, kad jos priima mokytis visiškus nemokšas ir bijo, jog neteks dalies už savo studijas mokančių studentų?
– Kaip minėjau, Rektorių konferencija pritarė minimalaus balo reikalavimui. Tačiau ministerija siekia jį įvesti jau šiemet. Mes norėjome, kad moksleiviai iš anksto žinotų, kokios bus stojimo sąlygos, ir galėtų joms pasirengti.
Žinoma, reikia mokytis visą laiką, o ne likus metams iki mokyklos baigimo.
Bet taip jau yra, kad labiausiai rūpinamės ne geriausiais mokiniais, o tais, kuriems sunkiausia įstoti į aukštąsias mokyklas.
Kita vertus, reikia pripažinti, kad stojamasis balas ne visada gerai atspindi būsimo studento mokslo lygį. Aišku, gerai vidurinę mokyklą baigę moksleiviai paprastai būna ir geri studentai. Bet tai ne dėsnis.
Esu įsitikinęs, kad 1 balo reikalavimas stojantiesiems labai menkai atsilieps universitetams.
Kai kurios aukštosios mokyklos beveik visai nejus jo poveikio, nes ir dabar absoliuti dauguma jų studentų įstojo turėdami aukštesnį balą.
Manau, visos aukštosios mokyklos nuo 2015-ųjų įsives minimalaus balo reikalavimą.
Turbūt vertėtų ilgainiui netgi kilstelėti minimalų balą. Šis reikalavimas turėtų būti signalas moksleiviams, kad reikia labiau stengtis mokytis.
Tai turėtų būti ženklas ir vidurinio mokslo sistemai. Juk nemažai atestatus gavusių moksleivių būna prastai parengti tolesnėms studijoms.
– Vadinasi, minimalaus balo reikalavimui priešinasi tik prasčiausiai mokyklas baigusius moksleivius priimančios aukštosios mokyklos?
– Negalėčiau taip apibendrinti. Gal rektoriams labiau kelia nerimą, kad jei ilgainiui būtų įvestas aukštesnis minimalus balas, kai kurių vidurinių mokyklų abiturientai visai neįstotų į universitetus. Tai vidurinio mokslo sistemos problema.
– Tačiau ir aukštosios mokyklos sulaukia kritikos iš darbdavių, kad gerai neparengia darbo rinkai reikalingų specialistų. Ar minimalaus balo reikalavimas yra vaistas norint gerinti aukštojo mokslo lygį?
– Vis dėlto iš geresnių moksleivių išeina geresni studentai ir galiausiai specialistai, todėl minimalus balas turėtų gerinti stojančiųjų, kartu ir jų studijų, kokybę. Bet ne visada dėl prastų žinių kalti tik moksleiviai. Labai nevienodas pačių mokyklų lygis.
Pastebėjome, jog iš mažų miestelių atvykusiems studentams pirmuose dviejuose kursuose gali prasčiau sektis nei prestižines gimnazijas baigusiam jaunimui, bet vyresniuose kursuose jie gali ir pralenkti bendramokslius.
– Įstatymo pataisomis siūloma ne tik įvesti minimalų stojimo balą, bet ir įtvirtinti aukštojo mokslo sistemoje valstybės užsakymo principą. Ar tai reiškia, kad bus mažinamas valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius į kai kurias populiarias specialybes ir didinamas į nepopuliarias?
– Natūralu, kad valstybė nori daugiau investuoti į tų specialistų, kurių labiausiai reikia šalies ūkiui, rengimą. Bet labai nelengva apskaičiuoti, kiek reikės vienokios ar kitokios krypties specialistų.
Remiantis demografiniais tyrimais lengviau nustatyti, kiek gali reikėti mokytojų, gydytojų, valstybės tarnautojų. Bet labai sunku numatyti, kiek ir kokių specialistų prireiks verslui, nes reikia žinoti, kokia bus Lietuvos ūkio raida per artimiausius 10–15 metų.
Paskelbti vadinamojo specialistų poreikio žemėlapio išankstiniai duomenys.
Įmanoma nustatyti bendras tendencijas, įvertinti paklausiausias specialybes, specialistų įsidarbinimo perspektyvas. Tačiau tai labiau dabarties įvertinimas, o reikia žvelgti ir į tolesnę ateitį.
