Kaunas nušvilpė ne gėjus, o pramogų pasaulio skurdą

Bent šiek tiek normaliam žmogui visiškai nesvarbu, kokia kūrėjo seksualinė orientacija, stebint jo pribloškiantį mados kolekcijos pristatymą, žiūrint kone hipnotizuojantį spektaklį, grožintis estetišku šokiu ar klausantis iki šiurpų jaudinančios muzikos. Tauta vienbalsiu nešvilpia, kai ant pakylos užlipa gėjus, esantis bent truputį daugiau nei tik gėjus arba tik heteroseksualas.

Daugiau nuotraukų (1)

Goda Juocevičiūtė

Feb 4, 2015, 12:10 PM, atnaujinta Jan 14, 2018, 4:26 AM

Jei Vladimiras Simonko būtų dainuojantis atlikėjas ir publika švilptų, tai ne dėl jo intymaus gyvenimo, o dėl to, kad rėžia ausį, traukia pro šalį. Tąsyk per muzikinius apdovanojimus publikos reakcija buvo irgi stichiška, nesurežisuota.

Taigi, kodėl impulsyviai susierzino net ir tie, kurie nė musės nenuskriaustų už jos netradicinę ar pusiau tradicinę seksualinę orientaciją? Peršasi mintis, kad žiūrovai karštligiškai nušvilpė ne čia minimą veikėją, ne jo homoseksualumą, o tai, kad išskyrus šį niuansą, tą momentą daugiau nieko ir nebuvo.

Gali būti, kad tautiečiai per savo pilkšvų atspalvių nublukintą kasdienybę ir pridususias, provincialias pramogas taip išsiilgę vietinės kokybės ir pilnatvės, taip naiviai viliasi egzotinių įspūdžių, kad vietoj neįmanomos legendos gavę lėkštus, kreivus juokelius ir gėjų vadą, pasijautė apgauti arba nuskriausti.

Tas nušvilptas renginio svečias visai kita proga, savo vietoje ir laiku liktų įvertintas ar bent nenubaubtas. Jis iš tikrųjų nekaltas, kad Lietuvoje trūksta žvaigždžių. Jei iškilmingoje muzikinių apdovanojimų ceremonijoje ant scenos pasirodytų, tarkim, George'as Michaelas, Eltonas Johnas ar prisikėlęs Freddie Mercury, lažinuosi, jų nenušvilptų net ir išrankieji kauniečiai. Tik sklinda pagrįsti gandai, kad šios garsenybės mūsiškiams neįperkamos.Trečioji tai tikrai.

Galbūt ir V.Simonko turi talentų ir yra žvaigždė, tačiau Lietuvos gyventojai, šiaip jau nereiklūs aukštajam menui, bent kol kas to nepastebėjo. Be to, žmonės visa savo esybe jaučia: homoseksualumas pats savaime nėra nei profesija, nei kūryba, nei šou. Tai ir ne liga, ne kažkoks neįgalumas, dėl kurio reikėtų organizuoti labdaringus koncertus. Tai ir ne politika, kad ir kaip to siekia šliaužiantys prie ES fondų.

Žinoma, organizatoriai neprivalo į apdovanojimų ceremoniją kviesti kiekvieno, kas gebėtų stebinti metafiziniais ar meniniais triukais. Statulėles įteikinėti galėjo ir Neringa Venckienė, ir Henrikas Daktaras, ir kunigaikštis Vildaugas. Taip pat renginys neprivalo būti rimtas bei solidus iki susiraukšlėjimo.

Tautiečiai tai puikiai žino, bet nuo to smagiau vieną akimirką vis tiek nepasidarė. Gali būti, kad žmonės pasigenda blizgiuose pavidaluose charizmatiškų, išskirtinių asmenybių. Kai tokių ne per tiršta TV ekrane, kai blyksteli jos retai ir neryškiai, tai aptarinėjant įspūdžius plyname skurde tik ir lieka heteroseksualai ir homoseksualai bei juos lydintys homofobai ir tolerastai.

Apskritai Marijos žemėje nėra tokių įkvepiančių pramogų pasaulio veikėjų, kurie darytų esminės įtakos žmonių mąstymui ir lemtų jų pasirinkimą. Nėra ir tikrų skandalų, kai po kiekvieno publikos švilptelėjimo kietuoliams imtų lyti krūvomis banknotų. Tam raistų ir kemsynų krašto rinka tiesiog per menka ir vargana.

Pas mus skandaliūkščiai būna visiškai beprasmiai – kyla naiviai ir netrukus virsta dulkelėmis, iš kurių ir atsirado. Pats renginys su švilpimų aidais irgi be liekamųjų ženklų nugrims į šešėlių požemius greičiau nei atslinks šaltas vakaras, nes tokia jo prigimtis.

Kita vertus, būta versijų, kad gėjų lyderis pakviestas kaip tolerancijos simbolis. Esą muzikiniai apdovanojimai taikosi į socialines problemas. Tuomet kyla klausimas, kas ta tolerancija. Sakykime, tai yra pasaulėžiūra, būsena, turinti stiprų poveikį aplinkiniam pasauliui.

Toleranciją skleidė Mahatma Ghandi. Dar – Nelsonas Mandela. Na, gerai, tolerancija šiek tiek rūpėjo ir Michaelui Jacksonui arba jo dainuojančiam personažui. Šiandien tolerancijai neabejingas Dalai Lama XIV. Gal dar vienas kitas šios planetos gyventojas.

Vis dėlto ant žemės paviršiaus veisiasi individai, kurie mielai prikibtų ir prie tokių. Agresyviam ligoniui nėra svarbu, ką užsipulti ir su kuo susidoroti – jam tik reikia preteksto ir atpirkimo ožio. Agresija neturi konkrečių matų, ribų ir tabu. Tiksliau, fizinis ir emocinis smurtas naudojamas ne tik išimtinai prieš homoseksualus. Jo taikiniu gali tapti bet kas.

Kiekvienas, būdamas daugumos dalimi, kartu priklauso kokiai nors mažumai. Nebūtina tapti gėjumi, kad būtum įžeistas ir užgauliojamas dėl savo gyvenimo būdo ar požiūrio. Tačiau ir nepakanka būti vien gėjumi, kad savo aureole nušviestum apytuštę lietuviškos popmuzikos sceną.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.