Iki Šv.mišių likus pusvalandžiui Kaimelio Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčia visiškai tuščia, nors durys atviros. Ši bažnyčia – vienintelė, kurioje kabo vieno garsiausių Lietuvos dailininkų M.K.Čiurlionio paveikslas religine tema.
Menotyrininkai net nesiryžta nusakyti M.K.Čiurlionio sukurto Šv.Roko paveikslo vertės, nes panašūs šio dailininko kūriniai neparduodami. Jo kaina gali siekti šimtus tūkstančių eurų.
„Baisu dėl paveikslo, nes bažnyčioje nėra jokios signalizacijos.
Ketinome nors kokią laikiną, nebrangią įrengti, tačiau trūksta lėšų. Tai didžiulė ne tiktai šios, bet ir kitų bažnyčių problema“, – sakė Kaimelio bažnyčios klebonas Zenonas Stepanauskas.
Kai prieš kelerius metus bažnyčia buvo remontuojama, Šv.Roko paveikslas saugoti buvo perduotas Nacionaliniam M.K.Čiurlionio dailės muziejui Kaune. Kūrinys buvo eksponuojamas matomiausioje vietoje.
Z.Stepanauskas muziejui siūlė pasirūpinti Šv.Roko paveikslo kopija ir ją pakabinti bažnyčios altoriuje. Kūrinio originalas būtų perleistas muziejui.
Tačiau M.K.Čiurlionio muziejaus administracija nesutiko, nes vien kopija būtų kainavusi apie 4,5 tūkst. eurų.
Specialistai nurodo, kad šio paveikslo būklė yra gera, o tapyba autentiška. Kūrinys nebuvo restauruotas ar pertapytas.
Apžiūrėti paveikslo į Kaimelio bažnyčią atvyksta svečių ir iš užsienio, visi vietos gyventojai žino apie maldos namuose kabantį M.K.Čiurlionio kūrinį.
Paveikslas buvo užsakytas Jurbarko Šv.Roko bažnyčiai, bet pasirodė per mažas, todėl buvo perkeltas į priešingoje Nemuno pusėje esančio Kaimelio bažnyčią.
Kiti du dailininko religinio turinio paveikslai, kuriuose vaizduojamas Jėzus Alyvų kalne, saugomi M.K.Čiurlionio muziejuje.
Religinė tapyba – reta
Šv.Roko paveikslas priskiriamas M.K.Čiurlioniui remiantis stilistinėmis analogijomis su ankstyvąja, 1903–1907 m. kūryba, amžininkų atsiminimais ir dailininko ranka padarytu įrašu – data „1907“ ir fraze „Nieruszac“ (neliesti) antroje drobės pusėje.
Kūrinio stilistika netipiška M.K.Čiurlioniui, nes jis labai retai imdavosi religinės tapybos ir aliejinių dažų.
M.K.Čiurlionis pasirinko populiarų ligonių globėjo šv.Roko (apie 1293–1327) vaizdavimo siužetą: šventasis, pakėlęs apsiausto kraštą, rodo maro žaizdą ant šlaunies. Jis klūpo, šalia guli lazda. Taip pavaizduotas momentas, kai šv.Rokas kaip piligrimas keliavo į Romą pas popiežių.
