„Iš manęs vaiką turėjo seniai atimti, tačiau „Barnevernet“ darbuotojai man, dukrai ir buvusiai žmonai labai padėjo“, – sakė Norvegijoje gyvenantis Vaidotas.
Norvegijoje jau šešerius metus
Į Norvegiją dirbti ir gyventi 34 m. lietuvis Vaidotas atvyko prieš šešerius metus. Paskui vyrą į šalį atkeliavo ir jo žmona, dar vėliau jie atsivežė ir ketverių dukrą, kuri metams gyventi buvo palikta Lietuvoje kartu su seneliais.
Šeimos gyvenimo aplinkybės susiklostė taip, kad vyras su žmona išsiskyrė. Po skyrybų moteris negrįžo į Lietuvą, todėl kartu su mergaite ir toliau gyveno Norvegijoje.
„Prisimenu, kad mes jau buvome išsiskyrę, kai dukrą ir buvusią žmoną priėmiau laikinai pagyventi savo namuose, nes pas mane buvo geresnės gyvenimo sąlygos.
Ji sukėlė konfliktą, iškvietė policiją ir bandė pareigūnus įtikinti, kad aš prieš ją smurtauju. Atvykę pareigūnai pamatė situaciją ir išvežė žmoną išblaivinti. Pagal skelbiamą informaciją, mano dukrą tarnybos turėjo paimti iš karto, nes konfliktas įvyko prie jos“, – pasakojo Vaidotas.
Po šio įvykio bendravimas su žmona ir dukra nutrūko – buvusi sutuoktinė Vaidotui neleido matytis su vaiku, nors teismas buvo paskyręs dukros globą lygiomis dalimis. Tai reiškė, kad vieną savaitę mergaitė turėdavo praleisti su tėvu, o kitą su motina.
„Nepaisant to, buvusi žmona nesudarydavo galimybių pasimatyti su vaiku. Tuo metu aš nežinojau, kad galiu kreiptis į vaiko teisių apsaugos tarnybas arba policiją ir pranešti apie tokį elgesį. Kita vertus, ir patys norvegai nesuprato, kaip aš galiu nematyti savo dukros“, – sakė lietuvis.
Tėvų rietenos kenkė dukrai
Praėjus keleriems metams, buvusiems sutuoktiniams pavyko rasti bendrą kalbą, ir Vaidotas vėl ėmė matytis su dukra. Bet jų konfliktas ir toliau tęsėsi.
„Mačiau, kad mergaitei daroma bloga įtaka, motina jai pripasakodavo, kad tėvas yra blogas, nes per jį „mamą uždarė į kalėjimą“ ir panašiai. Mačiau, kad mergaitė manęs net prisibijo.
Kreipiausi į vaiko teisių apsaugos tarnybą „Barnevernet“, nes mačiau, kad vaikas yra traumuojamas. Tačiau jie pasakė, kad aš su buvusia žmona nesutariame dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o tai yra mūsų asmeninis konfliktas, todėl turėčiau kreiptis į teismą“, – pasakojo vyras.
Jis tą ir padarė, tačiau teisme nesugebėjo įrodyti, kad motinos veiksmai gali kenkti mergaitei. Supratęs, kad bylinėjimosi kainos didelės, o jis realių įrodymų neturi, Vaidotas nusprendė viską baigti: „Nebenorėjau, kad mergaitė būtų tąsoma iš vienų namų į kitus, todėl šalių sutarimu dukra turėjo gyventi visą laiką su mama. Teismas nustatė, kad dukrą galiu pasiimti kas antrą savaitgalį.“
Teismas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įvyko praėjusių metų vasarį.
Vėl kreipėsi į „Barnevernet“
Bet po kelių mėnesių tokio bendravimo, praėjusių metų gegužę, vieno susitikimo metu Vaidotas pastebėjo ant mergaitės rankų mėlynes. Dukra prisipažino, kad supykusi mama ją tąsė už rankų ir plaukų. Patirti sužalojimai buvo užfiksuoti.
„Vėl kreipiausi į vaikų teises, tačiau jos net nereagavo. Bandai skambinti, bet atsimuši kaip į sieną – sako, “paskambins“, „pažiūrės“, – pasakojo vyras. Tada Vaidotas kreipėsi į Oslo apskrities viršininką, ir tik tuomet reikalai pajudėjo.
„Elektroniniu laišku išdėsčiau padėtį ir, savaime aišku, pas mus kaipmat apsilankė psichologai iš „Barnevernet“. Jie buvo susitikę su manimi, buvusia žmona, lankėsi ir dukros mokykloje. Psichologas pamatė problemą ir iškapstė neigiamą įtaką, kurią vaikui padarė motina. Buvusi žmona gavo pagalbą. Patarimų, kaip bendrauti su vaiku, gavau ir aš“, – sakė Vaidotas.
Vyro teigimu, jau beveik pusė metų, kai „Barnevernet“ psichologai dirba su jų šeima. Su Vaidotu, kuris yra sukūręs naują šeimą ir turi kūdikį, psichologai bendrauja rečiau. Pas buvusią žmoną „Barnevernet“ apsilanko maždaug kartą per savaitę. Tarnybos psichologai net pasiūlė susigrąžinti dukros globą lygiomis dalimis.
Dukra akivaizdžiai pasikeitė
Ar psichologų suteikta pagalba buvo naudinga?
Vyras sakė matantis labai gerus vaiko pokyčius. Dabar jau dešimties sulauksi dukra nebėra tokia agresyvi, neatsikalbinėja, mergaitė nustojo būti apatiška. Anot Vaidoto, dukra stipriai pasikeitė.
„Vaikui nebėra kalami į galvą neigiami dalykai, pavyzdžiui: „Noriu, kad tavo tėvas geriau numirtų.“ Tuomet sukasi neigiamas ratas: mergaitė pasako man, aš pasikalbu su buvusia žmona, galų gale dukra, išsigandusi rietenų, sako, kad viską išsigalvojo, ir viskas iš naujo... Pirmadienį kaip tik buvau susitikęs su vaikų teisių atstovu, nes pasikeitė mus kuruojantis žmogus. Jie mato tik pozityvius dalykus“, – pasakojo Vaidotas.
Visą tą laiką (apie penkerius metus) Vaidoto dukra lankė darželį, o vėliau mokyklą. Tuo metu, kai vaikas pakaitomis būdavo pas mamą arba tėtį, iš auklėtojų Vaidotas gaudavo pranešimų apie tai, kad dukrai į mokyklą įdedama per mažai maisto, mergaitė aprengta per plonai.
„Man keistai skamba istorijos apie vaikų atėmimą. Pavyzdžiui. dėl to, kad į mokyklą įdėjo per mažai maisto. Aš irgi tai patyriau, juk esu lietuvis, padarantis kokių nors „nenorvegiško elgesio“ išsišokimų su vaiku. Pagal mano istoriją vaikas jau seniai turėjo būti atimtas ir atiduotas svetimiems, bet jie to nepadarė“, – stebėjosi vyras.
