Nors vietos valdžia arčiausiai žmogaus, atiduoti balso už pretendentus į savivaldybių tarybas ateidavo kur kas mažiau rinkėjų nei už ryškias asmenybes, susikovusias dėl šalies prezidento regalijų.
Tiesioginiai mero rinkimai atvėrė vartus į valdžią visiems – ūkiškiems, išprususiems, turintiems vadybos žinių ir gebėjimų, charizmatiškiems kandidatams, taip pat ir garsiai šaukiantiems populistams, garbėtroškoms skandalistams, talentingiems manipuliatoriams.
Lietuvos istorijoje pirmą kartą vyksiantys tiesioginiai mero rinkimai – tarsi brandos egzaminas. Ar per 25-erius Nepriklausomybės metus visuomenė išpruso tiek, kad išrinktų meru žmogų, gebėsiantį savivaldybės laivą vairuoti aplenkiant ledkalnius? O gal iki šiol tik partijų statytinius vietos valdžioje matęs rinkėjas neturės patirties prisiimti atsakomybę už išrinktą merą ir atvers Pandoros skrynią?
Įstatymų gudrybės
Kovo 1-ąją prasidėsiančius tiesioginius mero rinkimus politologas Lauras Bielinis vadina savotišku socialiniu ir politiniu eksperimentu.
Iki šiol dominavusi partinė sistema, pasak politologo, visuomenės nepatenkino. Ne vienoje savivaldybėje buvo matyti merų, realiai nelabai ką galėjusių, o gal ir nemokėjusių dirbti, bet tiesiog patogių už jų nugarų veikiančioms politinėms partijoms ar su jomis susietoms ekonominėms struktūroms. Akivaizdu, kad visuomenėje susiformavo nauji lūkesčiai ir dabar rinkėjai norėtų tokio mero, kuris veiksmingiau realizuotų jų interesus.
Kiek šie lūkesčiai realūs? Pasak L.Bielinio, tai ir yra didžiausia tiesioginių mero rinkimų problema ir, žinoma, gudrybė. Įstatymų pataisos, įteisinusios galimybę žmonėms patiems spręsti, ką ketveriems metams pasodinti į garbingiausią savivaldybėje kėdę, pasak L.Bielinio, sudaro įspūdį, kad merui tarsi suteikta daugiau galių, nei turėjo iki šiol. Tačiau mero galios nėra tokios didžiulės, kad atrištų jam rankas įgyvendinti rinkėjams duotus pažadus.
„Įstatymas susaisto merą su taryba labai stipriai. Jis labai daug priklausys nuo tarybos sprendimų ir joje vyraujančių nuotaikų. Todėl kalbėti, kad tiesiogiai išrinktas meras bus savarankiškas, galės laisviau elgtis, gana sudėtinga“, – teigė L.Bielinis.
Rinkėjams reikia globėjo
Tiesioginiams mero rinkimams reikia asmenybių. Politologas neabejoja, kad kandidato sėkmę lems būtent jo asmeninės savybės, būdingos gelbėtojui, karžygiui, galų gale – užtarėjui.
„Mūsų sąmonėje labai stipriai dominuoja globos poreikis. Žmonėms reikia turėti viršininką, diktuojantį žaidimo taisykles ir prisiimantį atsakomybę. Todėl politikas, labai stipriai ir aiškiai pademonstravęs savo asmenines savybes, bus priimtinesnis“, – mano L.Bielinis.
Iš tiesų, anot jo, esant mero galias kaustantiems įstatymams, mero koziriu ir galingiausiu ginklu politinėse batalijose tampa jo asmeniniai gebėjimai. Tiesioginiai mero rinkimai būtent ir išvilko į dienos šviesą, ką partijos ilgai slėpė, – joms tokių asmenybių, tvirtų, savarankiškai mąstančių, charizmatiškų, labai trūksta.
„Ieškokite, gerbiamieji, nes net esant mero galias kaustantiems įstatymams asmenybė gali daug ką padaryti – įkalbėti, nurungti, galų gale tarybai priešpriešinti viešąją nuomonę“, – ragina politologas.
Kokiomis savybėmis turi pasižymėti žmogus, tinkamas užimti mero postą, L.Bielinio nuomone, apibendrintai kalbėti būtų nekorektiška, nes savivaldybės labai įvairios, o jų problemos dar įvairesnės. Didmiesčio savivaldybėje rūpesčiai kitokie nei mažoje ar susietoje su vieno profilio gamyba.
Tačiau, politologo nuomone, bet kokiu atveju viena esminių mero savybių turi būti jo gebėjimas skaityti ir taikyti teisės aktus, profesionalus suvokimas, kaip funkcionuoja įstatymai. Dar, anot L.Bielinio, tokias pareigas einančiam žmogui būtinas instinktas suvokti skirtumus tarp vadovavimo savivaldybei ir didelei įmonei.
„Terminas „savivaldybė“ kilęs nuo žodžio „savivalda“. Tai yra žmonių valdžios realizavimas. Todėl meras privalo sugebėti diskutuoti su visais, išsiaiškinti visų interesus. Jam būtina matyti ir suvokti situaciją, gebėti numatyti galimus veiksmus. O atsakomybė, sąžiningumas, pilietiškumas ir taip merui privalomi“, – įrankį įvertinti kandidatus į merus rinkėjams įdavė L.Bielinis.
Mero rankose – valdžia
Dešimt metų pasisakydavusios už tiesioginius mero rinkimus Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė įsitikinusi, kad visuomenė tokiam sprendimui jau subrendo.
„Apklausos rodo, kad dauguma nori merą rinkti tiesiogiai. Pasirinkdami konkretų asmenį žmonės girdi, kokios jo vizijos, kokia strategija, kaip planuoja įgyvendinti savo planus. Gyventojai labai džiaugiasi tiesiogiai rinkdami prezidentą ir jei to atsisakytume, kaip kitos Baltijos šalys, vargu ar rinkėjai liktų patenkinti“, – mano R.Žakaitienė.
Ne partijų susitarimu paskirtas, o savivaldybės gyventojų daugumos pasitikėjimą gavęs meras, anot jos, turės būti rišamąja grandimi, įtraukiančia bendruomenę į savivaldos sprendimų priėmimą, ekonominės ir socialinės gerovės kūrimą. Įstatymas įduoda merui galią teikti administracijos direktoriaus, tarybos komitetų, išskyrus kontrolės, vadovų kandidatūras.
Be to, jis pats galės skirti į pareigas ir iš jų atleisti savivaldybės biudžetinių, viešųjų įstaigų, išskyrus švietimo, vadovus. Merui perduodamos ir iki šiol tarybos vykdytos funkcijos – keisti žemės naudojimo paskirtį, gyvenamąsias vietoves skirstyti į seniūnaitijas, skelbti gyventojų apklausas.
„Visada reikės prisiminti, kad meras yra savivaldybės vadovas. Tad kaip vadovas jis turi galimybę ir reikalauti, ir prižiūrėti, ir kontroliuoti, kaip dirba savivaldybė. Netgi neturėdami daug įstatymo numatytų funkcijų merai, kurie išmanys ir verslą, ir ekonomiką, galės labai daug padaryti“, – įsitikinusi R.Žakaitienė.
Vertins teismas
Viena esminių priežasčių, kodėl Savivaldybių asociacija aktyviai kėlė ir palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, yra iki šiol beveik neegzistavęs stabilumas. Kai kuriose savivaldybėse partijos sugebėdavo per ketverius metus pakeisti tris ir net keturis merus. Dažna jų kaita naudinga nebent valdžios postų bet kokia kaina siekiančioms politinėms jėgoms, bet ne gyventojams.
Tiesiogiai išrinktą merą išversti bus kur kas sudėtingiau. Nors, kaip ir iki šiol, mero atstatydinimo procedūrą galės inicijuoti tarybos nariai, tačiau ne jie, o Administracinis teismas pateiks išvadą, ar tikrai oponentų verčiamas meras sulaužė priesaiką ar nevykdė įstatymuose jam nustatytų pareigų.
Tik gavę teismo išvadą tarybos nariai trimis penktadaliais balsų gali priimti sprendimą merą atstatydinti.
Merui didesnį stabilumą žadantis įstatymas tramdys ir tarybos narius. Iki šiol į savivaldybės tarybas išrinkti politikai jose labai ramiai nutūpdavo ketveriems metams. Ir visą kadenciją politikas galėjo daryti, ką nori, – dirbti arba nieko neveikti, bet niekas negalėjo jo pajudinti. Tarybos nario mandatas negalėjo būti atimtas netgi tada, jei politikui pareikšti kaltinimai baudžiamojoje byloje.
Dabar įstatymas numato, kad ir tarybos nariai gali būti atstatydinti, jei nesistengia dirbti savivaldybei ir jos bendruomenei, trukdo dirbti, nesilaiko įstatymuose nustatytų reikalavimų.
R.Žakaitienė mano, kad tokios įstatyme numatytos sankcijos turėtų baigti pigų politikavimą savivaldybėse.
„Daug kas sako, kad tiesioginiai mero rinkimai nieko iš esmės nepakeis. Bet praeis ketveri metai, ir gal Seimas, pamatęs trūkumus, bus ryžtingesnis ir tiesiogiai rinktam merui atsiras daugiau teisių. Kol kas tai yra ne revoliucinis, bet evoliucinis perėjimas prie naujos rinkimų sistemos“, – sakė R.Žakaitienė.
Savivaldybių asociacijos direktorė mano, kad prieš atiduodamas balsą už kandidatą į merus rinkėjas turėtų ne tik įvertinti jo moralę bei gebėjimus, bet ir pagalvoti, kas už favorito nugaros stovi.
„Meras turi būti ūkiškas, suprasti verslo niuansus, žinoma, diplomatiškas, nes jam teks derinti įvairias nuomones, ir būtinai turėti gerą komandą. Žinoma, dar sąžiningas, doras ir iš tiesų labai mylėtų savo savivaldybę“, – tobulo mero portretą nupiešė R.Žakaitienė.
Apsispręsti padeda viešumas
Neseniai Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslo instituto (TSPMI) dėstytojų grupės, vadovaujamos profesorės Ainės Ramonaitės, atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad rinkėjų apsisprendimą lemia socialinė aplinka, kandidato politinės pažiūros ir tik tada – asmeninės savybės. Patys politologai ir įvairių sričių ekspertai į pirmąsias pozicijas iškelia teisines žinias, strateginius gebėjimus ir diplomatiją.
Tiesioginiai mero rinkimai nėra įprasta praktika ne tik Lietuvoje. Vakarų šalyse ji irgi tik populiarėjanti. Profesorės nuomone, tai keista praktika, galinti sukurti netikėtas situacijas, kai meras neturės užnugario taryboje, o tai labai sumenkintų jo galias.
Vis dėlto, jos manymu, didelė tikimybė, kad tie, kurie balsuoja už kandidatą į merus, palaikys ir jo sąrašą, todėl atvejai, kai meras ir taryba atsistos į priešingą barikadų pusę, veikiausiai bus tik pavieniai.
Profesorė pabrėžia, kad ugdant sąmoningą rinkėją labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Ji atsijoja pelus nuo grūdų – atskleidžia gerus ir blogus politikų nuveiktus darbus. Anot A.Ramonaitės, būtent objektyvaus požiūrio Lietuvoje labiausiai pasigendama.
„Dažniausiai arba visi smerkiami, arba nepagrįstai giriami. O reikia tiesiog parodyti, ar gerai, ar blogai dirbo kadenciją baigiantis meras. Tai žmonėms labai padėtų apsispręsti per rinkimus“, – pažymi profesorė.
Neatsitiktinai artėjantys tiesioginiai mero rinkimai paskatino regioninės žiniasklaidos iniciatyvą drauge su nacionaliniu portalu lrytas.lt iš esamų merų išrinkti Lietuvos 2014-ųjų metų merą bei sukelti išsamią diskusiją, kokios savybės reikalingos savivaldybės vadovui, kokia mero darbo esmė, kokios užduotys, atkreipti dėmesį, kas svarbu konkretaus miesto ar rajono žmonėms.
„Su tiesioginiais mero rinkimais kiekvienas iš mūsų įgyjame ne tik didesnę teisę, bet ir didesnę atsakomybę spręsti, kokia bus mūsų gyvenamosios vietos valdžia. Nenuostabu, kad tampa įdomu pažvelgti į esamus merus, o vėliau juos palyginti su tiesiogiai išrinktais.
Šis projektas parodė, kad dabartinė situacija išties buvo kritinė – projekto pradžioje vos trečdalis Lietuvos merų susidomėjo ir reagavo.
Manau, tai gana daug pasako apie kitus savivaldybių vadovus, kurie nei skubėjo vardyti padarytus darbus, nei veržėsi diskutuoti apie mero darbo kokybę ir šiam darbui reikalingas savybes. Jie buvo linkę, kad jais niekas – juolab žiniasklaida – nesidomėtų“, – sako šio projekto iniciatorių regioninio dienraščio „Sekundė“ ir savaitraščio „Panevėžio balsas“ vyriausioji redaktorė Brigita Sabaliauskaitė.
Drauge su tiesioginiais rinkimais regioninei žiniasklaidai tampa įdomiau ir aktualiau kalbėti apie merų darbo kokybę, metodus, šiam darbui reikalingus gebėjimus ir vertybes. Tokia diskusija yra geras įrankis rinkėjams suprasti, pažinti ir išrinkti asmenis, kurie būtų verti priimti mero regalijas 2015 metais. „Drauge su visuomene ir rinkėjais bandome susivokti, kokių merų reikia savivaldai, ką jie gali, o ko – ne“, – teigia B.Sabaliauskaitė.
Atiduoti savo balsą už labiausiai nusipelniusį merą arba, priešingai, balsuoti prieš tą, kuris nebuvo vertas tokių pareigų, galima nacionaliniame portale lrytas.lt. iki 2015 m. vasario 5 d. 17 val., kai paaiškės populiariausių Lietuvos merų dešimtukas. Populiariausi merai bus išrinkti atsižvelgiant į du skaičius: geriausią santykį tarp balsų „už“ ir „prieš“ bei didžiausią balsų „už“ skaičių.
Lietuvos 2014-ųjų metų meras ir papildomų nominacijų nugalėtojai bus renkami iš finalinio etapo dalyvių, kurie pateikė organizatoriams prašomą informaciją. Iš 60-ies savivaldybių merų finaliniame etape dalyvauja 33 savivaldybių vadovai, pretenduojantys į Lietuvos 2014 metų mero titulą.
Atsižvelgdama į internetinio balsavimo rezultatus finalo dalyvius vertina ir renka iš įvairių sričių atstovų – politikos, ekonomikos, verslo, švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos, socialinės apsaugos, žiniasklaidos – suburta ekspertų komisija. Siekiant apsaugoti ekspertų komisiją nuo galimos įtakos renkant nugalėtoją, jos sudėtis bus paskelbta jau įvykus balsavimui – vasario 5 d.
Populiariausių Lietuvos 2014 metų merų dešimtukas, Lietuvos metų meras ir papildomų nominacijų nugalėtojai bus paskelbti Panevėžio spaudos klubo organizuojamame renginyje – viešoje diskusijoje „Ateities Panevėžys“. Renginys vyks vasario 5 d. 17 val. „Cido“ arenoje.
Nuotr. L. Bielinis neabejoja, kad kandidato į merus sėkmę lems jo asmeninės savybės, būdingos gelbėtojui, karžygiui, galų gale – užtarėjui.
Pasak A. Ramonaitės, ugdant sąmoningą rinkėją labai svarbus žiniasklaidos vaidmuo. Ji atsijoja pelus nuo grūdų – atskleidžia gerus ir blogus politikų nuveiktus darbus.
R.Žakaitienės teigimu, viena iš esminių priežasčių, kodėl Savivaldybių asociacija aktyviai kėlė ir palaikė tiesioginių mero rinkimų idėją, yra savivaldos stabilumas. Kai kuriose savivaldybėse partijos sugebėdavo per ketverius metus pakeisti po tris ir net keturis merus.
