Bet tarp tų išsisukančiųjų irgi yra visokių – vieni patepti labiau, kiti mažiau. O bene labiausiai patepti tie, kurie dažniausiai būna šešėlyje – patarėjai. Ypač jei tai prezidentės pagalbininkai.
Antai buvęs D.Grybauskaitės patarėjas energetikos klausimais N.Rasburskis, pernai palikęs šalies vadovės komandą ir dingęs nežinios ūkanose, neseniai išniro „Lietuvos energijos“ pastogėje. Ir ne bet kur, o naujo šios bendrovės padalinio – Kogeneracinių jėgainių projektų tarnybos – direktoriaus kėdėje.
Šis šuolis įdomus mažiausiai dėl dviejų dalykų. Pirmiausia, ar viskas gerai, jei asmuo iš karto liuoktelėjo į šiltą vietą toje srityje, kurią pats kuravo tarnaudamas valstybei? Juk įstatymai taip liuoksėti draudžia mažiausiai metus po to, kai iš kitos pusės uždarai biudžetines duris.
Antra, prieš atsirasdamas Prezidentūroje lyg triušis iš skrybėlės N.Rasburskis dirbo su suomių energetikos bendrovės „Fortum“ veikla susijusiame versle. O pastarosios pagrindinis interesas Lietuvoje – būtent tokių jėgainių statyba.
Užkulisiuose seniai kalbama, jog tai aktyviai rėmė ir Prezidentūra – vien tam, kad iš šio verslo išstumtų jos bene nekenčiamiausią verslo koncerną Lietuvoje „Icor“.
Bet politikai ir etikos sargai tiktai skėsčioja rankomis. Mat tie patys įstatymai skelbia, kad minėti metiniai apribojimai patarėjams negalioja.
Tiesa, pripažįstama, kad prieš karjerą Prezidentūroje iki dabartinės N.Rasburskio darbovietės nusidriekęs šleifas atrodo „negražiai“. Tačiau juk grožis – tik skonio, o ne etikos ar juo labiau teisės dalykas.
Štai ir turime, ką turime. Beje, kai kas suglumo, kai tos pačios prezidentės patarėja D.Ulbinaitė grįžo į Prezidentūrą net nesulaukusi galutinių teismų sprendimų dėl kaltinimų nutekinus valstybės paslaptį. O ko laukti? Juk pateptoji.
