Griebtis kardo ir veržtis į Švedijos URM? Visą šį reikalą laikas iškelti į ES viršūnių lygmenį? Atsakysiu kolegės G.Gaivenytės žodžiais: „Svetur taisyklių turi laikytis. Mes patys kalbame, kad jei musulmonams nepatinka demokratija, jie turi susikrauti daiktus ir čiuožt namo. Tačiau pamirštame, kad norvegų akyse nuo musulmonų menkai skiriamės. Atvykę į gerokai civilizuotesnę šalį, lietuvaičiai nori pasigerinti buitį, bet pasilikti senąjį gyvenimo būdą.“
Tiesiai į dešimtuką. Vaikų išties nuoširdžiai gaila, tik kiek kitokia prasme. Juk tėvai patys kalti, kad važiuodami į Skandinaviją net nesiteikia susipažinti su vietine kultūra, vietinėmis socialinio elgesio taisyklėmis ir vietine vaikų priežiūros politika.
Ar sunku susipažinti su faktu, kad Norvegija nėra pasirašiusi Hagos konvencijos dėl tėvų atsakomybės ir vaikų apsaugos? Kad tūkstančiams į „Barnavernet“ globą patekusiems buvusiems vaikams už kančias globoje buvo išmokėta apie 220 milijonų JAV dolerių kompensacijų (2010)? Štai jums ir pirmas kvailysčių muziejaus eksponatas.
Sekantis pavyzdys: „Ekspertai nustatė, kad pensininkas buvo blaivus, o J.Radzevičiui nustatytas sunkus girtumas – 2,53 promilės alkoholio. (Anot vieno FB bičiulio, „Su tiek dar gali už nieko nesilaikydamas gulėti ant grindų“).
Teismas pripažino, kad pėsčiasis, kuris po avarijos mirė ligoninėje, ėjo per perėją, o J.Radzevičius jo nepraleido. Be to, teismas taip pat nusprendė, kad ne J.Radzevičiaus girtumas, o jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo pagrindinė avarijos priežastis. „ Šią „saliamonišką" teismo išvadą pasiskyriau sau giliam religiniam apmąstymui. Žinoma, tikrai neprieštarauju iš meilės artimam tokiam humaniškam teismo sprendimui. Tik sau tyliai pamąsčiau, kad dabar atliekantys bausmę kalėjimuose už praeivio suvažinėjimą, turi pilną teisę remtis šiuo precedentu. Su sąlyga, kad jų byla atitinka teismo numatytas normas: girtumas iki 2,03 promilės, kelių eismo taisyklių pažeidimas, nužudytas būtinai turi būti pensininku einančiu būtinai per perėją, turėti penkis vaikus (skaičius, žinoma, diskusijos objektas), dalyvauti labdaros projektuose. Ir taip, būtinai sumokėti nužudyto giminėms tam tikrą sutartą sumą. Na, ir prisipažinti kaltu.
Tai štai, dabar atliekantieji bausmes gali drąsiai kreiptis į teismą ir ne prašyti, o reikalauti išleisti juos iš įkalinimo vietos bausmę atliekant namuose. Reikia pastebėti, kad teismo sprendime niekas nesakoma apie priverstinę nusikaltėlio reabilitaciją. Kitaip tariant, nėra jokios garantijos, kad nusikaltėlis nepasiners į senus įpročius. Nekalbu apie J.Radzevičių. Gal neatkris. Bet sutikite, jeigu atliekantys bausmę kalėjimuose nuteisti už žmogaus nužudymą vairuojant girtam, paleisti nebus, galima bus manyti, kad šis teismo sprendimas yra niekas kita, kaip elementarus dvigubų standartų pavyzdys. Beje, kažkaip spurda mintis ir man surizikuoti. Juokas juokais, bet kas gi „gali paneigti“, kad neatsiras taip manančių tarp mėgstančių išgėrus sėsti už vairo? Tai štai vienas eksponatas į Lietuvos kvailysčių muziejų.
Dabar apie regioninio formato politinę temą: „Rusai eik namo!“. Šis antirusiškas raginimas Klaipėdoje apkeverzotas įžeidžiančiais užrašais ant Seimo narės Irinos Rozovos dukros namo, išgąsdino ir sunervino tyliąją Seimo narę. Provokacija tokia akivaizdžiai buka, tekstas savo netaisyklinga lietuvių kalba taip rėžia akį ir ausį, kad net ciniškai meluojanti Rusijos purvasklaida nusprendė reikalo neeskaluoti.
Išvada: arba išėjusi iš proto Seimo narė I.Rozova pati šį tekstą užrašė, (ir vėl: „kas gali paneigti“), arba, geniali išvada, kažkas užrašė be jos sutikimo. Beje, pradedu suprasti, kodėl Seimo narė neatveria burnos Seime. Tiek metų gyventi Lietuvoje ir laisvai nevaldyti lietuvių kalbos, na, mintys kyla visokios. Bet kuriuo atveju, visa Lietuva juokėsi iš nevykėlių provokatorių. Dar vienas eksponatas į Lietuvos kvailysčių muziejų.
Kitas dėmesio vertas įvykis. Štai, ponas ES ambasadorius Rusijai V.Ušackas. Rusijos remiamiems teroristams apšaudžius gyvenamuosius kvartalus Mariupolyje (taip nužudant virš trisdešimt žmonių ir virš šimto sužeidžiant), ne tik sutiko žaisti su iki kaklo kraujuose braidančiais V.Putino artimiausios aplinkos veikėjais krepšinį, bet dar ir paskelbė apie savo „žygdarbį“ per visus socialinius tinklus. Ar žmogus iš proto išsikraustė? Ne, ne, suprantama, ambasadoriaus atsakomybėje žaisti (arba nežaisti) net ir su pačiu velniu, bet apie tai girtis tokią tragišką dieną? Narcisizmas, regis, ribų neturi. Štai ir trečias eksponatas į Lietuvos kvailysčių muziejų.
Laikas išplaukti į plačiuosius provincinės užsienio politikos vandenius. Šį kartą politinio elito kvailysčių bakchanalijoje dalyvauja: Lietuvos prezidentė D.G., Lietuvos ministras pirmininkas A. B. ir provokacijai nepasidavęs (o gal, „kas gali paneigti“, – pasidavęs?) Europos Sąjungos komisaras V.A. Redakcijai tikri vardai žinomi. Taigi, kas nutiko? Ogi, į tuos plačius provincinės politikos vandenus nusileido „antis“, kvaksinti apie esą atsakingo už sveikatą ir maisto saugą EU eurokomisaro V. A. parsidavimą Rusijai.
Šią žinią paskleidė vienas kitas jau nebereikšmingas konservatorius, kurių vardai taip pat redakcijai žinomi. Kad žinia įgautų reikiamą svorį, buvo panaudota stambaus kalibro artilerija D.G. veidu. Jau ant pirmo sviedinio V. A. skirtas paniekos sklidinas žodis „apgailėtina“, o ant antro „precedento neturintis elgesys“. Trečias sviedinys nuskriejo su užrašu „išdavikas“. Na, citatos nelabai tikslios, bet prasmės tokios.
Skaitome D.G. pasisakymą: „EK Sveikatos ir maisto saugos direktorato susirašinėjimas su Maskva, rodo, kad EK komisaras V.A. pasiruošęs palaiminti rusų ketinimus tartis su pavienėmis ES šalimis dėl maisto produktų embargo švelninimo ar net atšaukimo.“. Ne, ši citata taip pat nėra tiksli, bet turinys toks. Na, ir kaip į tai reagavo Lietuvos ministras pirmininkas A.B.? „ Mane pribloškė žinia apie Rusijai pateiktą pasiūlymą. Tokiu atveju, nebūtų įmanoma toliau kalbėtis dėl bendros pozicijos laikymosi ir kitais klausimais. Manau, šis sprendimas turėtų būti atšauktas“.
Čia reikia pabrėžti, kad šis tvirtas kaip uola pareiškimas buvo paskelbtas ryte. Bet jau vakare (ar žmogus vėl po dviejų metų pertraukos pasidavė nuomonės keitimo trys kartus per dieną recidyvui?), pareiškė neįžvelgiantis už sveikatą ir maisto saugą atsakingo eurokomisaro V. A. atsakomybės dėl pasirodžiusių pranešimų, kad Briuselis Rusijai pasiūlė pačiai nuspręsti, kurioms šalims panaikinti maisto produktų embargą.“.
Pasiklausius, pasiskaičius, žmogui nieko nebelieka, kaip griebtis už galvos. Belieka apsimesti protingu ir ieškoti tokio, visų pirma D.G., neadekvataus elgesio priežasčių. Ar tik nesivadovaujama siekiu žlugdyti, diskredituoti socialdemokratų pirmavimą savivaldybių rinkimuose? Bet juk, eurokomisaras V. A. kaip ir ne prie ko? Jis dirba Europos Sąjungai, kurioje kritika V.A. adresu girdisi tik iš kelių mažesnių ES šalių. Didesnės jau ruošia dvišales sutartis su Rusiją, taip nusispjaudamos į ES solidarumą. Kita vertus, kiek gali V.A. aiškintis? Trenk dokumentą ant stalo ir įrodyk savo (ne)kaltę! Juolab, kad ant ketinimo dokumento pasirašė ES komisaro direktorato vadovas Ladislavas Miko.
Tad ko siekia D.G. taip beatodairiškai puldama? Juk galėjo pasiskambinti žmogui, išsiaiškinti, paspausti, jeigu reikėjo. Oponento kompromitavimas tikriausiai, arčiau dūšios. Juk ‚ „kas paneigs“, kad V.A. visai galimas kandidatas į Lietuvos prezidentus? Kitas, tiesa, jau pats susikompromitavo. Nors, ką čia spekuliuoti.
Tie rinkimai į prezidentus labai jau toli, o mūsų prezidentė toliaregiškumu, žinia, nežiba. Reiškia, vis dar glūdina savo, kaip kiečiausios V. Putino kritikės pasaulyje vaidmenį. Sunku prieštarauti tokiai pasirinktai pozicijai. Nors vienas ES valstybių vadovų neturi vynioti žodžių į vatą.
Bet kalti sau politinį kapitalą žeminant oponentus, dėl abejotino pagrindo kaltinant juos nebūtom klastom, klaidom, ypač kai ji pati „niekada neklydo“ nesuskaičiuojamą kiekį, viešųjų ryšių kontekste toks elgesys yra tiesiog kvailas, Lietuvai nenaudingas. Todėl štai jums ir paskutinis praėjusios savaitės eksponatas Lietuvos kvailysčių muziejui. Nors, perfrazuojant A.Einsteiną: „Kad eksponatas paskutinis, deja, abejoju“.
