Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas dr. Dainius Dzindzalieta stebisi, kad metai iš metų kritikos dėl nekokybiškų egzaminų užduočių sulaukiantis Nacionalinis egzaminų centras (NEC) ne tik nesiima veiksmų, kad padėtis gerėtų, bet nenori, kad kitų institucijų, tokių kaip universitetas, ekspertai prisidėtų rengiant egzaminų užduotis.
„Konkurse gali dalyvauti grupės, o toje grupėje turi būti nors vienas žmogus, jau bent kartą dalyvavęs rengiant egzamino užduotis. Tai patvirtino ir NEC vadovė Saulė Vingelienė savo pranešime diskusijos LR Seime metu. Kadangi šie asmenys yra įslaptinti, tai pasakymas, kad neva nebuvo norinčių dalyvauti šiame konkurse, skamba keistokai“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad akivaizdu, jog galimybės dalyvauti konkurse ir kitiems specialistams nesudaromos.
„Neįsivaizduoju, kaip laimėti konkursą, kuris organizuojamas saviems, o paskui stebimasi, kodėl neatsirado norinčiųjų dalyvauti“, – komentavo padėtį pašnekovas. Iš teisų S. Vingelienės pateiktoje prezentacijoje esama punkto „Pagrindinis užduočių rengėjas yra rengęs ir/ar recenzavęs brandos egzamino užduotį (-is)“.
„Man nėra suprantama, kodėl NEC viešai meluoja. Kodėl taip bijoma įsileisti naujus žmones, kurie kasmet jiems parodo konkrečias klaidas ir netikslumus, bei suformuluoja pasiūlymus, kaip tai reikėtų keisti? Atrankos kriterijai pateikti taip, kad laimėti konkursą sugebėtų tik savi. Susidaro klaidinga nuomonė, kad Lietuvoje nėra matematikų, ar kitų sričių specialistų, kurie sugebėtų korektiškai paruošti brandos egzaminų užduotis. Yra Lietuvoje stiprių matematikų, kurių mokslinius darbus vertina tarptautinė bendruomenė, bet žinodami konkurso kriterijus, jie net nesivargina pildyti reikiamų dokumentų“, – kalbėjo pašnekovas.
Konkurso sąlygos – saviems?
Apie tai, kodėl ekspertui, kuris anksčiau nėra dalyvavęs rengiant užduotis, nėra prošvaisčių įsidarbinti NEC, D.Dzindzalieta kalbėjo: „Taip yra todėl, kad viešojo konkurso sąlygose numatyta, jog grupėje turi būti asmuo, jau dirbęs tokį darbą, o visų tai dariusiųjų pavardės yra įslaptintos. Aš nepažįstu nė vieno žmogaus, kuris būtų dirbęs prie užduočių kūrimo, tad norėdamas suburti savo grupę ar kaip nors kitaip dalyvauti, tokios galimybės neturiu.“
Pašnekovo teigimu, pats NEC yra labai uždara institucija: „Kiekvienais metais siūlome priimti darbuotis prie užduočių rengimo bent kelis žmones iš Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto. Siūlome bent kartą padaryti ką nors, kad būtų išvengta klaidų. Problemą išspręstų, jei recenzentai būtų matematikai.“
Užduočių rengėjų pavardės įslaptinamos
Anot D.Dzindzalietos, specialistų grupė, laimėjusi viešąjį konkursą, gauna apie 25 tūkst litų honorarą. Tiesa, viešai neskelbiama, kokio dydžio ta ekspertų grupė.
„Viešajame konkurse dalyvaujančios egzaminų ruošimo grupės, pagal viešojo pirkimo konkursų rengimo taisykles, neturėtų tartis dėl siūlomos darbų kainos. Šiais metais, kaip matome iš ataskaitos, net 5 grupės pasiūlė tą pačią 20 600 litų kainą. Visos jos laimėjo konkursą. Laimėjusi konkursą grupė laikoma paslaptimi. Neaišku, kas dirbo, tik po skandalo paaiškėjo užduotis rengusios komandos narių pavardės. NEC virtuvė – labai paslaptinga ir joje daug neaiškumų. Du arba trys žmonės rengia užduotis, dar pora žmonių jas recenzuoja. Pagal taisykles šie žmonės negali bendrauti tarpusavyje“, – pasakojo pašnekovas.
D.Dzindzalieta kritiškai atsiliepė apie centre dirbančių specialistų kompetenciją: „Keista, kai sakoma, kad egzamino užduotis skaitė du mokslų daktarai, bet paliekama begalė klaidų, o kitais metais vėl dalyvauja tie patys mokslo daktarai. Mano žiniomis, rengiant kitų metų matematikos egzamino užduotis vėl dalyvaus vienas iš praėjusių metų skandale minėtų asmenų.“ Pašnekovas pridūrė, kad esama atvejų, kai asmuo 15 metų dirba NEC, bet metai iš metų kartojasi tos pačios problemos dėl klaidų egzaminų užduotyse.
„2014 m. rugpjūčio 27 d. NEC vadovė viešai teigė, kad galbūt reikėtų padidinti atlygį už užduočių rengimą. Kyla klausimas, kas nusprendžia konkurse dalyvaujančių grupių siūlomas kainas. Iš NEC vadovės komentaro darosi aišku, kad konkursas yra fiktyvus, siūlomos kainos ir nugalėtojai yra žinomi dar prieš konkursą, o atrankos vertinimo kriterijai paruošiami taip, kad tik išvengti nemalonumų dėl galimų kitų kandidatų“. Konkurso sąlygos pateikiamos tokios, kad jas atitiktų tik savi žmonės, o šių kvalifikacija ne visada pakankama užduotims rengti“, – sakė D. Dzindzalieta.
Per egzaminą galima spėlioti
Pašnekovo teigimu, faktą, kad egzamino užduotys rengiamos nekokybiškai, galima nesunkiai įrodyti vos jas paanalizavus. D.Dzindzalieta pateikė pavyzdį: mokykloje mokoma tik dviejų rūšių sekų, tad ir per egzaminą mokinys, gavęs klausimą apie seką, turi atspėti, kad tai yra viena iš tų dviejų rūšių sekų, nors pačių sekų rūšių yra be galo daug. Anot matematiko, pasitaiko uždavinių, kurie nėra matematiniai, o tiesiog reikalauja spėjimo.
„Per egzaminą buvo vienas uždavinys, kur reikėjo nurodyti tik atsakymą. Jį įrašyti į paliktą langelį, o atsakymas buvo bet koks realusis skaičius. Vadinasi, bet kokį skaičių parašius, atsakymas matematiškai būtų teisingas, nors užduoties sudarytojai reikalavo vieno konkretaus skaičiaus. Užduotyje buvo padaryta klaida, tiesa, paskui visiems šis atsakymas buvo įskaitytas lyg minėtos klaidos ir nebūtų buvę.
Šiemet vertinimo instrukcija buvo slepiama iki rugsėjo mėnesio. Visa tai daroma tam, kad nebūtų pateikiama daug apeliacijų. Paskui giriamasi, kad štai nedaug buvo pateikta apeliacijų. Mokytojai taip pat nesuinteresuoti teikti apeliacijas, tai daryti bijoma, nes vėliau ministerija meta direktoriams kaltinimus, kad šie prastai atliko savo darbą, mat iš kurios nors konkrečios mokyklos pasitaikė itin daug apeliacijų“, – kalbėjo pašnekovas. Jo teigimu, vidutinių gabumų mokiniams tikrai sunku susigaudyti, ar jie gerai atliko užduotis.
Užduočių rengėjų honorarai – paslaptis
Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotojas Pavelas Čuchonskis teigė, kad valstybinio brandos egzamino užduoties rengimo procese dalyvauja rengėjai ir recenzentai, kurių skaičius yra skirtingas, bet vieną užduotį rengia nuo 4 iki 7 asmenų.
Paklaustas apie tai, kokį atlygį gauna užduočių rengėjai, pašnekovas atsakė taip:“Užduočių rengimo paslauga perkama pagal viešųjų pirkimų procedūras ir tos paslaugos kainą pasiūlo tiekėjas. Pasirašant darbų perdavimo priėmimo aktą tarp Nacionalinio egzaminų centro ir užduoties rengėjų, šie pasirašo ir jo priedą, kuriame savo nuožiūra pasiskirsto autorinės sutarties atlygį, atsižvelgiant į kiekvieno užduoties rengimo grupės nario įdirbį.“
Pašnekovas patvirtino informaciją, kad brandos egzaminų užduočių rengėjų asmens duomenys yra laikomi konfidencialia informacija.
P.Čuchonskis taip pat patvirtino, kad sunku rasti specialistų, norinčių dalyvauti NEC paskelbtuose viešuosiuose užduočių rengimo konkursuose.
NEC neigia, jog būtina užduočių rengėjo patirtis
Paklaustas apie tai, kad užduočių rengimo konkurse gali dalyvauti tik grupės asmenų, o tokioje grupėje turi būti nors vienas žmogus, jau bent kartą dalyvavęs rengiant egzamino užduotis, NEC specialistas teigė, kad iš kandidatų nereikalaujama turėti egzaminų užduočių rengimo patirties.
„Pirkimo konkurse gali dalyvauti asmenys, atitinkantys kvalifikacinius reikalavimus. Kvalifikaciniuose reikalavimuose nėra reikalavimo būti dalyvavusiam rengiant egzaminų užduotis. Viešojo pirkimo dokumentuose nurodyta, kad „pirkimo dalims tiekėjas turi turėti ne mažiau kaip 2 užduočių rengėjus, kurie turi turėti aukštąjį ar jam prilygintą išsilavinimą konkrečios pirkimo dalies dalyko srityje, ir iš kurių bent 1 (pagrindinis užduočių rengėjas) turi turėti mažiausiai trejų metų patirties dirbant mokomojo konkrečios pirkimo dalies dalyko mokytoju bendrojo lavinimo mokykloje pagal Vidurinio ugdymo programą ir/arba turėti mažiausiai trejų metų konkrečios pirkimo dalies dalyko dėstymo patirties aukštojo mokslo institucijose“, – kalbėjo NEC direktoriaus pavaduotojas.
Kokios naujovės laukia šiemet?
Paklaustas apie šiemet abiturientų laukiančias naujoves, P.Čuchonskis sakė: „Dauguma brandos egzaminų užduočių rengiama pagal 2011 metais patvirtintas egzaminų programas. Tik trijų mokomųjų dalykų egzaminų programos buvo tikslintos – matematikos, menų ir technologijų.“
Pašnekovo teigimu, atsižvelgiant į 2014 metų matematikos valstybinio brandos egzamino užduoties analizę, matematikos egzamino programoje tiksliai apibrėžtas egzamino užduoties taškų skaičius – 60 taškų (iki šiol buvo vartojama formuluotė „ne mažiau kaip 60 taškų“). Taip pat programoje numatyta, kad uždavinių su pasirenkamaisiais atsakymais bus 10 ir jie visi vertinami po vieną tašką. Antrąją užduoties dalį kaip ir anksčiau sudarys trumpojo atsakymo uždaviniai, bet numatyta, kad tai bus 4–10 nestruktūruotų arba struktūruotų uždavinių, kur uždavinys arba jo dalys vertinamos po 1 tašką, vertinamas tik atsakymas, iš viso už antrąją užduoties dalį skiriant 12 taškų. Trečiąją užduoties dalį sudarys atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) 6–8 uždaviniai, kurių kiekvienas vertinamas ne mažiau kaip 2 taškais, iš viso už trečiąją užduoties dalį skiriant 38 taškus.
„Menų mokyklinio brandos egzamino programoje egzamino taškų skaičius sumažintas nuo 100 iki 50, patikslintos vertinimo kriterijų formuluotės, atsisakyta besidubliuojančių vertinimo kriterijų, detaliai aprašyta kiekvieno taško raiška. Po patikslinimų geriau atpažįstamos ir egzaminu vertinamos bendrosios kompetencijos“, – kalbėjo NEC direktoriaus pavaduotojas.
Anot jo, technologijų mokyklinio brandos egzamino patikslintoje programoje sumažintas egzamino vertinimo taškų skaičius nuo 200 iki 50, patikslintos vertinimo kriterijų aprašų formuluotės, sujungti besidubliuojantys vertinimo kriterijai, išskirtos bendrosios kompetencijos ir nurodyta, pagal kokius kriterijus jos matuojamos, aprašytas kiekvienas pagal vertinimo skalę skiriamas taškas.
