Visi žino, ką dauguma jūsų veikia prie kompiuterio. Ir ne tik aną vasarą, bet ir šią žiemą. Jūs siurbiatės, sriaubiatės, pumpuojatės, siunčiatės arba, kalbant tikraisiais terminais, „downloadinatės“. Ką apie šį žodį pasakytų komunizmo ideologai? Kad jūs įgyvendinate gėrybių paskirstymo principą „iš kiekvieno – pagal galimybes, kiekvienam – pagal poreikius“.
Vakare grįžtate iš darbo atidavęs visas savo jėgas ir galimybes. Įsijungiate kompiuterį. Parsipumpuojate E.Vėlyvio filmą, A.Mamontovo albumą, S.Parulskio knygą. Žiūrite, klausotės, skaitote. Tobulėjate. O stebukle – visiškai nemokamai. Ar ne rojus? Ar ne komunizmas?
Dar ne visai, mielieji. Jei esate, tarkime, autoserviso bosas, nesunkiai įsivaizduosite kiek kitokią situaciją.
Vieną rytą į jūsų dirbtuves automobiliais atrieda E.Vėlyvis, A.Mamontovas ir S.Parulskis.
„Kažkas, blyn, barška priekiniame tilte. Pažiūrėkite“, – pareikalauja E.Vėlyvis. „Perdegė laužo šviesos. Pakeiskite“, – šypteli A.Mamontovas. „Variklis kažkodėl ėmė riaumoti kaip pragaras. Nutildykite“, – paprašo S.Parulskis. Vakare jie išdumia suremontuotais automobiliais, o atsiskaito šypsenomis ir padėkomis.
Jūs, švelniai tariant, greičiausiai nebūtumėte itin patenkintas ir apšauktumėte juos gyvuliais, niekšais, sukčiais, vagimis.
Kol taip nėra, būtent E.Vėlyvis, A.Mamontovas ir S.Parulskis turi didesnę teisę vartoti žodžius „gyvulys“, „niekšas“, „sukčius“, „vagis“. Žinoma, jeigu jūs nepriklausote tiems 40 proc. lietuvių, kurie, bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, visuomet tik legaliai naudojasi intelektine nuosavybe.
Tai, kad tokia didžiulė šalies piliečių dalis gerbia autorių (rašytojų, režisierių, muzikos kūrėjų) darbą ir teises, išties džiugina. Nepaneigsi. Net jeigu kai kurie jų pabūgo prisipažinti retsykiais padarantys nuodėmę, toji baimė liudija tos pačios pagarbos galimybę.
Tačiau kas galėtų paneigti, kad tarp jų nebuvo tokių internautų, kurie net nesuvokia, jog kartais pažeidžia autorių teisių įstatymą. Tarkime, Lietuvoje veikia ne viena svetainė, kurioje sumokėjęs nedidelį mokestį gali tiek atsisiųsti, tiek tiesiogiai žiūrėti filmus.
Ne tik tarp paauglių, bet ir tarp išsilavinusių vyresnių žmonių gaji nuomonė, kad jeigu filmo neatsisiunti, o žiūri jį toje svetainėje, šį intelektinį produktą naudoji legaliai.
Dauguma tų svetainių – pinklės lengvatikiams. Jos ne tik neregistruoja savo turimų legalių filmų, kaip daro tradiciniai kino platintojai, bet dar ir už kai kuriuos nelegalius filmus iš lengvatikių lankytojų ima nors ir nedidelį, bet vis dėlto mokestį.
Gyventojų tyrimas dėl naudojimosi intelektine nuosavybe atskleidė ir daugiau įdomybių, susijusių su mūsų visuomenės požiūriu į autorių teises ir piratavimą.
Tie likę 60 proc. apklaustųjų neneigė, kad yra naudoję intelektinę nuosavybę ir nelegaliais būdais. Iš jų 18 proc. – dažniausiai legaliais, 25 proc. – ir legaliais, ir nelegaliais, 9 proc. – dažniausiai nelegaliais, o 3 proc. – vien nelegaliais būdais.
Vadinasi, tokių kaip tas autoserviso viršininkas, kuris už savo darbą nori gauti algą, bet nenori mokėti už kūrėjų pastangas, Lietuvoje yra gana daug. Įdomiausia, kad nemažai jų jaučiasi nieko bloga nedarantys.
Nuomonės, kad nelegalus intelektinės nuosavybės naudojimas visada yra vagystė, laikėsi 28 proc. tyrimo dalyvių. 35 proc. buvo linkę manyti, kad retkarčiais parsisiunčiant filmą ar muzikos kūrinį niekas nenukenčia. 29 proc. pritarė nuomonei, kad parsisiųsdami filmą ar muzikos kūrinį jie neatima pajamų iš kūrėjo, nes vis tiek tų produktų nebūtų pirkę.
Maždaug 27 proc. žmonių sutiko, kad tai nėra vagystė, nes parsisiųsdami jie filmo neatima iš kūrėjo. 25 proc. pritarė nuostatai, jog filmų kūrėjai ir taip turtingi, todėl parsisiųsdami filmus jie elgiasi teisingai.
Kokios išeitys? Kas pirataujančius lietuvius paskatintų intelektinę nuosavybę naudoti legaliai? Nerimą kelia tai, kad net 14 proc. nelegalios intelektinės nuosavybės naudotojų teigė, kad jie piratautų bet kokiu atveju.
Numojus ranka į šiuos kai kieno recidyvistais vadinamus piratus, kiti skaičiai – visai optimistiniai.
Tarkime, 35 proc. lietuvių intelektinę nuosavybę naudoti legaliai paskatintų didesnės pajamos.
Vadinasi, galima tikėtis, kad jei šalies ekonomika ilgainiui augs ir žmonės uždirbs daugiau, pirataujančiųjų skaičius savaime mažės.
18 proc. apklaustųjų nuomone, taip elgtis juos paskatintų patogesni legalaus intelektinės nuosavybės įsigijimo būdai. Be to, kai kurie jų teigė, kad vis dažniau pasirenka legalius naudojimo būdus, kai atsirado tokios skaitmeninės muzikos klausymo ir filmų žiūrėjimo prieigos kaip „iTunes“, „Spotify“, „Gala“ ar „Deezer“.
Reikėtų suklusti, jog net 37 procentai apklaustųjų pripažino apie tokias legalias prieigas nieko negirdėję.
Vadinasi, visuomenės švietimas – irgi svarbus kelias, kuriuo turėtų aktyviau žingsniuoti ir patys kūrėjai. Žinoma, jei artimiausiu metu nesulauksime komunizmo.
