Lietuva dalyvauja tarptautinėje kovoje su terorizmu, aiškiai savo poziciją yra išsakiusi Jungtinėse tautose, dalyvauja tarptautinėse karinėse misijose ir jeigu kur nors, Vidurio ar Artimuosiuose rytuose pasižymės kokia nors operacija, sulauks ir teroristinio atsako.
2001 m. po teroristinių atakų JAV, Lietuvai pareiškus solidarumą kovoje su terorizmu, jau po kelių mėnesių mūsų valstybės teritorijoje pasirodė mirtini „juodieji milteliai“. Suaktyvėjo „miegančių agentų“ verbavimas. Sukruto islamo radikalų ryšiai per Lietuvos teritoriją iš pietų į šiaurę.
Po tragedijos Paryžiuje Lietuvos analitikai klydo tokios grėsmės tikimybę siedami su terpe atsirasti teroristinėms grupėms ar asmenims. Konkrečiau – kėlė klausimą, didelės ar mažos valstybėje musulmonų bendruomenės, kokios ten nuotaikos, integracijos į didesniąją visuomenės dalį laipsnis, jaunų žmonių situacija ir panašūs dalykai. Tai svarbu, bet ne svarbiausia.
Dabartinės teroristinės organizacijos yra kaip diversinės grupės, jos nariai su užduotimi lengvai gali kirsti sienas ir savo juodą darbą atlikti bet kur. Ryšio ir logistikos problemos nesunkiai sprendžiamos. Vietinės bendro tikėjimo bendruomenės dažniausiai yra nė prie ko. Numatyti teroristinius išpuolius yra labai sunku ir įmanoma tik valstybių, kovojančių prieš terorizmą, žvalgyboms turint informacijos keitimosi sistemą. Sistemos nariai dažniausiai yra kovos su terorizmu koordinaciniai centrai.
Toks tarpžinybinis kovos su terorizmu centras po 2001 m. buvo įkurtas Lietuvoje ir koordinatoriaus funkciją atliko VSD. Šiuo metu koordinuojančios kovą su terorizmu institucijos nėra. Neseniai tai patvirtino Vidaus reikalų ministras S.Skvernelis.
Nėra, nes neva dėl menkos teroristinių aktų tikimybės gaila papildomų pinigų. Klaidingas požiūris. Lietuva turi gerai paruoštus žmones reaguoti į teroristinius išpuolius, profesionalius derybininkus įkaitų paėmimo atveju, bet prevencinė analizė , mano manymu, yra nepakankama.
Pastaruoju metu padažnėjo anoniminiai melagingi pranešimai apie įstaigose ar prekybos centruose padėtus sprogmenis. Policija „autorius“ greitai išaiškina, neatrodo, kad tai būtų organizuota veikla šokdinti specialias reagavimo tarnybas ir sužinoti jų galimybes. Tačiau situacija gali labai greitai pasikeisti ir po šimtojo karto įvykti nepataisoma nelaimė.
Ar be radikaliojo islamo yra kiti, artimesni, teroristiniai pavojai Lietuvoje? Yra. Rusijos karo su Ukraina kontekste jie net labai arti. Naivu manyti, kad dėl Lietuvos kietos pozicijos Rusijos atžvilgiu nėra galvojančių, kaip priversti Lietuvą pasigailėti savo požiūrio.
Ekonominės keršto priemonės jau rodosi ir jos tik stiprės. Bet yra ir kitokia, visuomeninė, veikimo erdvė. Draudžiamų simbolių peckionė ir provokuojantys užrašai pavasarį pražys kaip gėlių klombai. Linksmas, žiniasklaidą intriguojantis ir sąmokslo teorijas inspiruojantis užsiėmimas – prorusiškų „respublikų“ kūrimas.
Jau visiškai kitaip būtų organizuojamasi nusprendus Lietuvoje įkurti NATO bazę. Kol padangėje skraido budintys NATO lėktuvai ir Lietuvos kariūnai vikriai pilvais šliaužioja miškais ir pro užtvaras, lyg dar nebaugu. Pasirodžius sunkiajai NATO ginkluotei, situacija keičiasi. Rusija tam tikrai priešinsis. Aršiau nei dėl skalūninių dujų. Reikia ruoštis aštrioms provokacijoms. Tačiau tai vasaros darbai.
Su pavasario linksmybėmis, mano manymu, gali būti susijęs kitas objektas. Teroristai neretai savo veiksmus susieja su simboliniais dalykais. Bereikšmės Žaliojo tilto skulptūros galėjo būti nuimtos senų seniausiai, bet jos stovėjo ir mažai kam rūpėjo. O užsinorėta jas nugriauti būtent tada, kai regione pakvipo paraku. Žiniasklaidoje net pasirodė politinis siūlymas nuversti skulptūras iki Kovo – 11, 25 – jų metinių.
Tobula proga provokuojančiam atsakymui iš žinomų simbolių iš žinomų laikų gerbėjų pusės. Jeigu „atsakas“ pavyktų, nesunku jį priderinti ir prie Prezidentės atsisakymo vykti į Maskvą gegužės 9-ąją. Nereikia pamiršti ir jau tradicinio tautinio žygio Gedimino prospektu.
Niekada nežinai, kas jiems šaus į galvą. Nekalbant jau apie tuos, kurie „sukiojasi“ aplinkui. Siūlau pagalvoti, ar tikrai tas laikas, kai šias skulptūras reikia tempti žemyn? Tačiau žinau, Lietuvoje, vos tik išgirstami siūlymai pagalvoti, bemat daroma atvirkščiai. Lietuvos vyriausybė prieš dvi dienas pakėlė teroristinio akto pavojaus lygį iš žemiausio į žemą. Iš penkių lygių vis šiokia tokia pažanga. Įdomu, kokia Lietuvos tarnyba, pagal kokią metodiką tokį lygį nustatė? Manau, jog pagal norimus skirti kovai su terorizmu pinigus. Visos valstybės stengiasi išsilaikyti kuo žemesniame pavojaus lygyje.
Net esant akivaizdžioms pavojaus prielaidoms, kai tai buvo Prancūzijoje, lygio neskubama kelti. Kaip jau įprasta ir vakarietiškose biurokratijose, trenkus žaibui, visi pradėjo ieškoti kaltų dėl abejingumo. Pasimatė specialių tarnybų koordinacijos ir keitimosi informacija spragos. Geriau vėliau, negu niekada.
Šiuolaikinio terorizmo ypatybė yra ta, kad per kelias valandas bet kurioje valstybėje pavojaus lygis gali pakilti nuo žemiausio iki aukščiausio. Tačiau kad ir kokio lygio ir kokias terorizmo formas Lietuvoje patirtume, būsimam VSD vadovui nepavydžiu.
