Lietuviai kovoja dėl vaikų Norvegijoje, čečėnai – Lietuvoje

Kol lietuviai stebi berniuko iš Lietuvos dramą Norvegijoje, žmogaus teisių gynimo aktyvistai į viešumą kelia kitą klausimą: ar Lietuva seka Norvegijos pavyzdžiu neleisdama į tėvynę išvykti keliems čečėnų vaikams, prieš keletą metų atvykusiems į šalį, kai Čečėnijoje vyko karas.

Iš Pabradės pabėgėlių centro buvo išsiųstos kelios šeimos su vaikais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Iš Pabradės pabėgėlių centro buvo išsiųstos kelios šeimos su vaikais.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Indrė Vainalavičiūtė

Feb 8, 2015, 5:09 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 7:05 PM

Šiuo metu vaikų artimieji bando su jais susisiekti ir aplankyti, bet Lietuva atsisakė jų šeimoms išduoti vizas.

Po Gatajevų bylos vaikų klausimas pakibo ore

Lietuvoje šiuo metu gyvenančių čečėnų vaikų situaciją spaudos konferencijoje aptarė Seimo narys Rytas Kupčinskas. „Vaikų artimieji kreipėsi į įvairias šalies institucijas prašydami susitikti su vaikais, kurie su Hadižat ir Maliku Gatajevais buvo atvykę į Lietuvą. Kadangi H. ir M.Gatajevams buvo iškelta byla, vaikai buvo apgyvendinti SOS vaikų kaime. Vaiko teisių apsaugos konvencijoje numatytas artimųjų susitikimas su vaikais, bet Lietuvoje tai tapo neįgyvendinama.“

Anot konferencijos organizatorių, 2013-aisiais buvo kreiptasi į Lietuvos ambasadą Maskvoje, bet vizos artimiesiems nesuteiktos ir galimybės pasimatyti su vaikais nebuvo.

Lietuva pagrobė čečėnų vaikus?

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis sakė, kad ne veltui konferencijos pavadinimas „Vaikai: Lietuva eina Norvegijos keliu?“.

„Tie vaikai yra faktiškai pagrobti ir Lietuvoje laikomi per prievartą. Ir su vaikais Norvegijoje, ir su čečėnų vaikais Vilniuje elgiamasi kaip su daiktais – nuvesime, paimsime, neleisime. Juk šie vaikai nėra Lietuvos piliečiai. Yra Lietuvos ir Rusijos teisinės pagalbos sutartis, kurioje nurodoma, kad jei dėl nepilnamečių vaikų Lietuva priima kokius nors sprendimus, privalu nedelsiant informuoti ir Rusiją apie savo teisinį sprendimą, o tai nebuvo padaryta.“

A.Endriukaičio teigimu, nuo 2012-ųjų dviejų motinų prašymai sudaryti sąlygas pasimatyti su vaikais liko neišgirsti. Vizų prašė dvi vaikų motinos, du žmogaus teisių gynėjų aktyvistai ir internato direktorius.

„Susitikti, pasikalbėti nebuvo leista. Daugiau nei 17 dienų buvo svarstoma, ar leisti šiems žmonėms įvažiuoti, o kai buvo duotas neigiamas atsakymas, dokumentuose paaiškinta, kad atvykstantieji nenurodė atvykimo tikslo ir neįrodė, kad turės lėšų pragyventi Lietuvoje“, – padėtimi stebėjosi A.Endriukaitis.

„Saugomi“ vaikų interesai

Pašnekovo teigimu, vėliau užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pateikė paaiškinimą, kad vizos motinoms neišduotos siekiant apsaugoti vaikų interesus.

„Dvi Lietuvoje gyvenančios čečėnės moterys kreipėsi į atitinkamas institucijas prašydamos leisti vaikams svečiuotis jų namuose, toks leidimas buvo duotas, nes jų namuose apsilankiusios tarnybos nusprendė, kad sąlygos tinkamos, bet vaikų namų vadovas nesutiko leisti vaikams susitikti su kitais čečėnų bendruomenės atstovais“, – kalbėjo A.Endriukaitis ir pridūrė, kad situacija atrodo mistiška, kai vaikus siekiama izoliuoti.

„Kokią teisę Lietuva turi spręsti apie kitos šalies piliečių interesus? Juk iš kitos šalies atvykę vaikai turi būti sugrąžinti namo“, – teigė jis ir pridūrė, kad Lietuvai gresia tarptautinis skandalas.

Iš Pabradės siunčia į Čečėniją

Pašnekovo teigimu, kai dabar atvyksta pabėgėliai iš Čečėnijos, Lietuva juos siunčia namo. Jis paminėjo keletą atvejų, kai iš Pabradės pabėgėlių centro buvo išsiųstos kelios šeimos su mažamečiais vaikais. „Kvietėme vaikus pasislėpti nuo karo, o dabar juk situacija pasikeitusi. Motinos iš Čečėnijos skambina, verkia“, – kalbėjo A.Endriukaitis. Pasak jo, Lietuva pažeidžia net keletą Vaiko teisių apsaugos konvencijos straipsnių.

„Mūsų tarnybos nusprendžia, kas tiems vaikams yra geriau. Tai savivalė ir tarptautinių sutarčių, dokumentų nepaisymas, be to, patys vaikai jau nebemoka savo kalbos, praranda ryšį su šeima ir tėvyne“, – kalbėjo jis.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.