Vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius sako, jog esant įtemptai geopolitinei situacijai papildomos priemonės yra sveikintinos. Pasak jo, iki griežtesnio įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties įsigaliojimo 2014 metais Lietuva buvo tapusi trečiųjų šalių atstovų nelegalios migracijos į ES vartais.
„Kadangi įtempta geopolitinė padėtis, terorizmo grėsmė didesnė nei prieš tai, matome, kas darosi Prancūzijoje ir kitose valstybėse, todėl teigiamai vertinu, kad VSD indikuoja problemas ir siūlo papildomas priemones, kaip spręsti šį klausimą“, – sakė viceministras. Pasak jo, dėl tvarkos aprašo projekto iki patvirtinimo dar vyks diskusijos.
VSD siūlymu, pateikdamas duomenis apie save užsienietis turėtų nurodyti gyvenamąsias vietas per pastaruosius 10 metų, turėtas kitų valstybių pilietybes, taip pat duomenis, jei anksčiau jam kokios nors valstybės pilietybę buvo atsisakyta suteikti arba ji buvo panaikinta. Taip pat reikėtų nurodyti kitų valstybių išduotas vizas per pastaruosius penkerius metus, nurodant valstybę, laikotarpį, kelionės tikslą, taip pat atvejus, jei vizą atsisakyta išduoti. Išsamesni duomenys būtų teikiami ir apie turėtus leidimus gyventi kitose valstybėse.
Pagal siūlymą, asmens būtų klausiama apie jo tautybę, priklausomybę klanui – etninėms, religinėms, gentinėms bendruomenėms, išpažįstamą religiją (į šį klausimą būtų galima neatsakyti), išsilavinimą, kada ir kokias mokymo įstaigas baigė, kokią specialybę įgijo, turėtą ar turimą karinį, turėtus teistumus, nurodant nusikalstamos veiklos pobūdį ir aplinkybes, taip pat turėtus kontaktus su bet kurios valstybės žvalgybos ir saugumo tarnybomis.
Jei užsienietis leidimo laikinai gyventi prašytų santuokos pagrindu, turėtų parodyti, ar pažįsta savo antrosios pusės artimuosius – pateikti duomenis apie sutuoktinio tėvus ir jų darbovietes. Taip pat būtų griežtinami reikalavimai dėl gyvenamojo ploto – kad būtų vertinama ne tik kvadratūra, bet ir jo tinkamumas gyventi.
Pasak E.Jankevičiaus, iki griežtesnių reikalavimų įsigaliojimo būta atvejų, kai vienam garaže būdavo pristeigta iki 300 įmonių, nevykdančių jokios veiklos, o viename bute „apsigyvendavo“ ir 30 užsieniečių.
„Pastebėjome, kad Lietuva tapo nelegalios migracijos vartais į ES. Tai reiškia, kad trečiųjų šalių piliečiai stengdavosi pateikti tokius dokumentus, kad procedūros būtų išlaikytos pagal tuometinius teisės aktus, ir gaudavo leidimą gyventi. Jie čia deklaruodavo, kad imsis veiklos, o išties jokios veiklos nevykdydavo, įmonėse nedirbdavo nei vienas darbuotojas, prisiregistruodavo gyventi viename bute po 30 žmonių, garažuose pristeigdavo įmonių, ir išvažiuodavo į turtingesnę šalį. Tą pastebėję, inicijavome Užsieniečių teisinės padėties keitimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2014 metais“, – pasakojo viceministras.
Pasak E.Jankausko, įsigaliojus griežtesniems reikalavimams trečiųjų šalių piliečiams nebepavyks į šalį įsmukti prisidengus vystomu verslu. „Pagal naują įstatymą jiems reikia pusę metų vykdyti veiklą, turėti apyvartą, įmonėje turi dirbti darbuotojai. Tai – žymiai sunkiau“, – sakė VRM atstovas.
Tuo tarpu atvejai, kai gauti leidimą gyventi bandoma per fiktyvią santuoką, pasak viceministro, palyginti nedažni.
