Prie ilgos grandinės pririštas vilkšunis Grafas iššiepė nasrus ir lodamas puolė nematytus svečius. Vilniaus centre, šalia „Žalgirio“ stadiono, keturkojis nuo vagių saugo medinį namą, gyvenantį jau paskutinius mėnesius.
Pavasarį ši ir kitos lūšnos bus nušluotos nuo žemės, o jų vietoje ims kilti mūriniai daugiaaukščiai.
„Čia žemė auksinė“, – palingavo galvą buvusi statybininkė G.Tomaševskienė.
65 metų moteris į svetimą žemę ir namą nepretenduoja. Ji dėkinga buvusiam nekilnojamojo turto magnatui Jurijui Kurejevui, kad leido čia gyventi.
Geradarys, davęs G.Tomaševskienei raktus ir prašęs namą saugoti nuo valkatų, jau miręs.
Naujieji sklypo savininkai turi savų planų ir paprašė Tomaševskių iki pavasario išsikelti.
„Kur man dėtis su vyru, po infarkto tapusiu invalidu?“ – kūkčiojo Genovaitė.
Jos 64 metų sutuoktinis J.Tomaševskis turi nuomojamo socialinio būsto Maišiagaloje raktus, tačiau ten dviese gyventi esą per ankšta.
Kelerius metus pora Vilniaus rajono savivaldybės prašė erdvesnio būsto arčiau sostinės, bet sulaukė tik prašymo išsikelti.
Nepadėjo ir Socialinės rūpybos skyriui padovanotas Švenčiausiosios Mergelės Marijos paveikslas.
„Jeigu giminė nebūtų mūsų apgavusi, neprašytume pagalbos. Avižienių seniūnijoje mano vyrui priklausė namo dalis su žeme. Bet giminės mus išvijo, namą pardavė, o pirkėjas jį savavališkai nugriovė.
Dabar jie mūsų nori galutinai atsikratyti“, – guodėsi Genovaitė ir Josifas, jau dvylika metų minantys teismų slenksčius.
Vilniaus rajono savivaldybėje dirbantis Ježis Tomaševskis nenori net girdėti apie brolį Josifą ir jo žmoną.
Mat kartą prie kabineto durų rado kapinių gėlių ir žvakę.
Buvęs policininkas, o dabar viešosios tvarkos specialistas neabejoja, kad taip jį pagąsdinti norėjo brolienė.
Todėl kartą ją pamatęs savivaldybėje Ježis liepė daugiau ten nesirodyti.
Josifas ir Genovaitė tikino, kad panašiai su jais pasielgė ir buvęs Seimo narys, o dabar europarlamentaras V.Tomaševskis.
Įtakingas politikas be namų likusiems sutuoktiniams esą ne tik nepadėjo ieškoti teisybės, bet ir po savo sparnu priglaudė juos nuskriaudusius giminaičius.
Sostinėje jaučiasi lyg rojuje
Mediniame name karšta kaip atogrąžose. Genovaitė kiekvieną rytą gerai prikūrena krosnį, kad tik ligotas vyras nesušaltų. Po to ji išskuba į turgų pardavinėti šventųjų paveikslų ir megztinių.
Prekiaudama moteris prisiduria prie 100 eurų pensijos. Buvęs vairuotojas J.Tomaševskis gauna ir neįgalumo pensiją, tačiau jos taip pat neužtenka – po infarkto jam reikia nemažai vaistų.
Nors tenka pirkti vandenį ir malkas, buities sunkumais G.Tomaševskienė nesiskundžia: „Aš čia jaučiuosi kaip rojuje.“
Kurgi ne, juk ji moka tik už komunalines paslaugas, o už nuomą geradarys pinigų neprašė. Josifas ir Genovaitė gyvena ne kokiame užkampyje, o sostinės širdyje, iš kur gali pėsčiomis ir į Lietuvos lenkų rengiamus piketus nupėdinti.
Bet rojaus vartai Tomaševskiams greitai užsivers – teks kelti sparnus kol kas nežinoma kryptimi.
Tai liudija ir ant lovų sukrauti rakandai, ir svetainėje ant stalo gulintys Baudžiamasis bei Civilinis kodeksai. Genovaitė tikino juos mokanti beveik atmintinai. Be jų ji prapultų teismų labirintuose.
G.Tomaševskienė beldėsi ir pas generalinį prokurorą Darių Valį. Laukė eilėje ilgokai. Aukštas pareigūnas skyrė jai vos penkias minutes.
Išklausęs moters skundų generalinis prokuroras pažadėjo, kad ikiteisminis tyrimas dėl Avižieniuose savavališkai nugriauto namo, kuriame anksčiau teigė gyvenusi ši pora, bus atnaujintas.
„Aš jau ir prokurorams įkyrėjau. Bet ką turėčiau daryti – negi palikti savo pasiligojusį vyrą likimo valiai? Tegul mane įkiša už grotų, bet aš rankų nenuleisiu ir teisybę rasiu“, – tikino Genovaitė.
Vargai – po tėvo mirties
Klausydamas emocingai kalbančios žmonos Josifas tyliai rymojo prie krosnies. Tik paklaustas, kaip prarado būstą Avižieniuose, atkuto.
„Mano motina, kuriai priklausė žemė ir namas Avižieniuose, mirė 1990 metais. Mano brolis policininkas pasakė, kad visi esame paveldėtojai. Padaviau jam prašymą dėl paveldėjimo, bet tas dokumentas dingo.
Vargai prasidėjo dar po dešimties metų, kai mirė tėvas. Pasirodo, brolis su žmona tėvą buvo nuvežę pas notarą – namas ir žemė buvo padovanoti mano brolienei Gelenai. Buvau iškeldintas iš gimtojo namo, o namas su žeme buvo parduotas.
Brolienė Avižieniuose turėjo parduotuvę, vėliau ji padarė karjerą Vilniaus rajono savivaldybėje“, – namų praradimo istoriją dėstė J.Tomaševskis.
Josifui su žmona pavyko teismuose įrodyti, kad jiems priklauso viena ketvirtoji nugriautojo namo. Sutuoktiniai norėjo, kad kaltais būtų pripažinti ne tik namą nugriovęs pirkėjas, o ir jį pardavę giminaičiai bei leidimą griauti išdavusi Vilniaus rajono savivaldybė.
Po ilgai trukusių ikiteisminių tyrimų kaltininku galiausiai buvo pripažintas pirkėjas, jam iškelta baudžiamoji byla. Jis padengė dalį žalos ir dingo.
„Teisybės nėra. Ar negalėjo broliai gražiai pasidalinti namo ir žemės? Vienas brolis visureigiu važinėja, išėjęs į pensiją įsitaisė Vilniaus rajono savivaldybėje, o kitas buvo išvarytas kaip šuo“, – piktinosi G.Tomaševskienė.
Įsiskolino už būstą
Gal vis dėlto sutuoktiniai Tomaševskiai galėtų gyventi Maišiagaloje? Juk ten jiems prieš kelerius metus, kai neteko stogo virš galvos Avižieniuose, buvo skirtas socialinis būstas.
Paprašiau Josifo ir Genovaitės parodyti būstą, kurį jiems skyrė Vilniaus rajono savivaldybė ir kurio jie kratosi.
Važiavome 25 kilometrus nuo sostinės į nedidelį, bet savo istorija turtingą miestelį. Prie greitkelio Vilnius–Panevėžys įsikūrusioje Maišiagaloje yra prekybos centras, bažnyčia, mokykla. Aplinkui dygsta nauji gyvenamieji namai.
„Girdėjau, kažkur netoli naują namą pasistatė ir mano vyro giminaitis Valdemaras“, – dairydamasi Lietuvos lenkų lyderio V.Tomaševskio namo spėliojo moteris.
Bendrabutyje G.Tomaševskienė atrakino trečiame aukšte esančio buto duris. Ji čia nebuvo nuo 2011-ųjų, kai jos vyrą ištiko infarktas. Jos žodžius patvirtino ir dulkės.
Apie tai, kad būstas tuščias, žino ir Vilniaus rajono savivaldybės administracija.
Nei už nuomą, nei už komunalines paslaugas nebuvo mokama.
Praėjusių metų pabaigoje skolos siekė 2239 litus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsižvelgė į sunkią sutuoktinių padėtį ir nutarė skolas padengti. Bet tuo pat metu nutarė nutraukti nuomos sutartį su J.Tomaševskiu ir įpareigojo Maišiagalos seniūną perimti patalpas.
G.Tomaševskienę pirmasis sprendimas pradžiugino, bet antrasis – papiktino: „Mus varo į gatvę!“
Neturi kur gaminti valgio
Josifui išnuomoto socialinio būsto – kambario, tualeto ir koridoriaus plotas yra 18 kvadratinių metrų.
„Čia tik viengungis galėtų gyventi. Kur man statyti savo baldus, kur gaminti valgį – juk virtuvės čia nėra!
Mes prašome ne aukso namų, o normalios pastogės. Norime dviejų kambarių, gali būti ir be patogumų – tik ne landynės, ne šalia narkomanų“, – reikalavimus dėstė G.Tomaševskienė.
Moteris paėmė iš spintos apdulkėjusias nuotraukas. Iš jų žvelgė linksmas vyras. Toks Josifas buvo iki 2011-ųjų, kai ištiko infarktas.
Genovaitė pašnibždėjo man į ausį kažką apie alkoholį. Ar ji norėjo pasakyti, kad Josifas mėgdavo išgerti? Pasirodo, visko būdavo. Bet dabar esą dėl ligų jam nebegalima vartoti alkoholio.
Būsimam lyderiui – saldainiai
Nors ir ligotas, atmintimi Josifas nesiskundžia. Jis puikiai prisimena, kaip praeityje laisvu nuo vairuotojo darbo metu grodavo vestuvėse akordeonu.
Į vienas tokias kaime vykusias vestuves buvo atėjęs ir jo antros eilės pusbrolis Valdemaras su tėvu – Pikeliškių mokyklos direktoriumi. Josifas tikino, kad jo ir Valdemaro seneliai buvo broliai. Vestuvėse Josifas davė Valdemarui saldainių.
„Jis kitus giminaičius į Vilniaus rajono savivaldybę sukišo, o su mumis, tapusiais vargšais, nenori net bendrauti. Valdemaras geras tiktai turtuoliams“, – prabėgus daugybei metų po tų vestuvių pusbroliu piktinosi Josifas.
Genovaitė taip pat laidė strėles į dabartinį europarlamentarą: „Jis nori visam Vilniui ir net visai Lietuvai vadovauti. Apsaugok, Dieve. Tegul ne tik savimi rūpinasi.
Kad tokių postų siektum, reikia turėti sąžinę, žmoniškumo, būti visiems vienodai teisingam.“
Namą padovanojo marčiai
Vilniaus rajono savivaldybės pirmame aukšte ant vieno kabineto durų yra lentelė su Ježio Tomaševskio pavarde. Čia dirbantis Viešosios tvarkos skyriaus specialistas – buvęs policininkas, Josifo brolis, Lietuvos lenkų lyderio V.Tomaševskio bendražygis.
Jis prieš 25 metus į Lietuvą padėjo atvežti pirmuosius lietuviškus pašto ženklus, kuriuos sovietai buvo sulaikę. Prieš kelerius metus apie savo istorinį žygį jis parašė į Prezidentūrą.
„Prezidentūra man atrašė, kad jie – ne prokuratūra“, – nusivylęs kalbėjo J.Tomaševskis, tikėjęsis jei ne apdovanojimo, tai bent padėkos.
Paklaustas apie giminės kivirčus dėl turto Ježis nusistebėjo: kaip teismas jo broliui Josifui galėjo priteisti vieną ketvirtąją tėvo namo? Esą jų tėvas Voitechas Tomaševskis tą namą dar būdamas gyvas padovanojo savo marčiai – Ježio žmonai Gelenai.
Teismo sprendimas – pokštas?
– Jūsų brolis Josifas teigė, kad jis buvo vienas iš namo paveldėtojų, – persakiau Ježiui.
– Jis nebuvo paveldėtojas. Po motinos mirties tai buvo tėvo namas ir žemė, tėvas buvo šeimininkas.
Todėl ką jis norėjo, tą darė.
1994 metais tėvas pasakė: „Kas mane prižiūrės iki mirties ir kas mane palaidos, tam padovanosiu namą.“ Aš tuo metu dirbau Kaune, dažnai tėvo lankyti negalėjau. Dar vienas mano brolis, tik kito tėvo, taip pat atsisakė.
O mano žmona sutiko. Todėl tėvas dar būdamas gyvas namą padovanojo marčiai.
Vieną dieną nuvažiavęs pamačiau tėvą gulintį lovoje. Iškviečiau greitąją pagalbą, nuvežėme jį į Vilniaus ligoninę. Tėvas man pasiguodė, kad neleido Josifui išnešti kiaušinių parduoti į kaimą, todėl Josifas jį pastūmė. Tėvui pakilo didelis kraujospūdis.
Gal nuo tų nervų vėliau jis mirė. Mes su žmona tėvą palaidojome. Niekas kitas laidotuvėms nedavė nė cento.
Kitą žemę mano žmona Gelena buvo išpirkusi iš valstybės. Taigi ten viskas buvo jos, o ne Josifo.
Praėjus metams po tėvo mirties brolis kreipėsi į teismą, kad jam priteistų vieną ketvirtąją namo ir žemės. Teismai ilgai truko. Ir pagaliau jam priteisė. Bet kaip teismas galėjo nutarti, kad mano žmonai dovanoto namo dalis priklauso dar kam nors? Tai kažkoks pokštas!
– Kam jūsų žmona pardavė jai dovanotą namą?
– Tas žmogus irgi gyveno Avižieniuose. Buvo mūsų kaimynas. Namas buvo jam parduotas, tapo jo nuosavybe.
– Tuo metu, kai pirkėjas nugriovė namą, dar vyko teismai, turtas buvo areštuotas. Kaip jam tai pavyko?
– Vilniaus rajono savivaldybėje pirkėjas gavo leidimą namą nugriauti. Jis ieškojo mano brolio ir jo žmonos, bet nerado.
O teismai iki šiol vyksta. Bet tas pirkėjas sakė, kad mano broliui atlygino finansinę žalą.
– Ar žinote, kad jūsų brolis neturi kur gyventi?
– Žmogus tiek metų pragyveno ir neturi kur gyventi! Jam gi buvo duotas butas Maišiagaloje.
Seniūnas man sakė, kad ten yra kambarys, tualetas. O virtuvę buvo galima įsirengti. Bet jie yra skolingi už nuomą ir elektrą.
– Anksčiau sutardavote su broliu?
– Taip. Mano žmona Avižieniuose turėjo parduotuvę, Josifui duodavo maisto. Gelena norėjo jam Avižieniuose nupirkti kambarį, kad nevalkatautų.
Bet atėjo pas mus ta jo žmona ir puolė reikalauti tėvo žemės ir kito turto.
Mano žmona jai pasakė: „Kas tu tokia?“ Ir išstūmė pro duris. Tada prasidėjo teismai.
Aš 26 metus policijoje dirbau, o brolis nuėjo kitu keliu. Net nenoriu su juo bendrauti. Siūliau jam padėti ir darbą surasti. Bet degtinė jam buvo svarbiau. Toks jis buvo, tad Dievas jį nubaudė.
– Ar jūsų žmona pardavusi namą gerai uždirbo?
– Nežinau. Ji pardavė seną namą ir aštuonis ar devynis arus žemės. Žmona padarė remontą parduotuvėje. Tų pinigų greitai neliko.
O brolis su savo žmona nusprendė, kad tas namas buvo vertas pusės milijono litų.
– O jūs į tėvo namą neturėjote pretenzijų?
– Ir mano brolis neturėjo. Ta jo žmona viską užvirė. Aš jos net nenoriu pažinti. Ir Valdemarui jie galvą yra išūžę.
– Jūs ir Lietuvos lenkų lyderis V.Tomaševskis esate giminės?
– (Juokiasi.) Nežinau. Yra su tokia pavarde ir Šalčininkuose. Kai Valdemaras čia atvažiuoja, mes apie tai nekalbame. Bet kai reikia kokios nors pagalbos, jis visada man padeda.
Turi jau kitą šeimą
Pokalbio pabaigoje buvęs policininkas J.Tomaševskis prasitarė, kad dabar yra vienišas. O kurgi dėjosi jo tėvo namą dovanų gavusi žmona Gelena?
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos ir savivaldybės antikorupcijos komisijos narė G.Tomaševskaja gyvena nebe su Ježiu.
„Ji dabar turi kitą šeimą“, – paaiškino pašnekovas.
Paklausta apie jos uošviui priklausiusio namo ir žemės Avižieniuose pardavimo vingrybes Gelena atsakė: „Vyksta teismai. O aš su tuo jau neturiu nieko bendra.“
