Daugumos Lietuvos universitetų minimalūs stojimo balai 2015-iesiems svyruoja nuo 1 iki 3, o didžioji dalis kolegijų numatė 0,8 balo slenkstį.
– Kaip vertinate tokius minimalius stojamuosius balus? – lrytas.lt paklausė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) vadovo Prano Žiliuko.
– Nepalankiai. Tačiau tai ne toks jau paprastas klausimas. Juk negali vienodai traktuoti priėmimo į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas.
Universitetų sektoriuje priėmimas į valstybės finansuojamas vietas dėl minimalaus balo rūpesčių nekelia. Konkurencija dėl tų vietų yra pakankama, tad minimalus balas pakyla pats ir žemiau keturių paprastai nenusileidžia.
Kolegijose taip pat konkuruojama dėl valstybės finansuojamų vietų, gal tik keliasdešimt žmonių įstoja surinkę mažiau nei 2 balus. Tiek paprastai surenka ankstesniais metais baigusieji bendrojo lavinimo mokyklas, mat jie nelaikė kokio nors egzamino, kurio rezultatas dabar įskaičiuojamas.
Tad kalbant apie valstybės finansuojamas vietas akivaizdu, kad viską lemia konkurencija.
– O kaip dėl valstybės nefinansuojamų vietų, dėl tų, į kurias įstoję jaunuoliai patys susimoka už mokslą?
– Problemų kyla būtent dėl valstybės nefinansuojamų vietų. Mat daugelis mokyklų į jas priima paprastai visus, kurie tik sutinka mokėti. Kai kuriais atvejais stojamasis balas netgi neskaičiuojamas.
Universitetai dėl minimalaus balo labai daug diskutavo. Tose diskusijose buvo kalbama apie aukštesnį minimalų stojamąjį balą – kalbėta apie du balus. Dalis rektorių buvo už 2,8 balo, mat tai jau būtų solidu ir nebūtų gėda universitete nuo tokio startuoti.
Tačiau yra teisinių problemų – balas turi būti skelbiamas prieš dvejus metus. Gal kiti universitetai turi dar kitokių priežasčių, kad paskelbė mažesnį. Žinoma, ir pinigai lemia. Stojamąjį balą pakėlus, keli tūkstančiai asmenų negalėtų tapti studentais, tad ir pinigų jie aukštajai mokyklai nemokėtų.
- Kai kuriuose universitetuose minimalus stojamasis balas bus vos vienetas, kolegijose – 0,8. Ką reiškia tokie rodikliai? Kaip baigiamuosius egzaminus išlaikęs jaunas žmogus galės tapti studentu?
– Tarkim, štai pavyzdys: žmogus, kuris už pagrindinio dalyko valstybinį brandos egzaminą, kurio rezultatas reikalingas skaičiuojant stojamąjį balą, gavo minimalų įvertinimą – 16 balų, už privalomą lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą – taip pat minimalius 16 balų, o už kitus dalykus kaip metinį įvertinimą turi ketvertus. Perskaičiavus šiuos balus stojant į universitetą išeitų, kad šio žmogaus stojamasis balas siekia 1,6 balo. O tai leidžia jam tapti ne vieno universiteto studentu.
Kolegijose nėra privaloma laikyti lietuvių kalbos egzaminą valstybiniu lygiu. Tad mokinys, kuris už vieno dalyko egzaminą gavo 16 balų, o už kitus tris turi žemiausius įmanomus balus ar metinį pažymį ketvertą, surenka 1,12 balo.
Tad 0,85 kolegijoms yra itin menkas rezultatas.
Tad sakyti, kad stojamojo balo slenkstis iškilo, negalima. Tai tik simbolinis slenkstis.
– Kokio balo vis dėlto reikėtų?
– Jau rimtesnis lygis, kai stojamasis balas siekia 2.
Kad tokį pelnytum, reikia už dalyko, kuris skaičiuojamas kaip svarbiausias stojant į norimą studijų programą, valstybinį egzaminą gauti 36 balus, o kitus trijų dalykų egzaminus pakanka išlaikyti 16 balų arba turėti metinį pažymį šešetą.
O jei 36 balais išlaikyti du dalykai, tai stojamasis balas išauga iki 2,8.
Tačiau ką reiškia minimalūs balai, jei stoji į aukštąją mokyklą?
Žinoma, tie, kurie stoja į mediciną, greičiausia juokiasi: ten stojantieji renkasi laikyti keturis valstybinius egzaminus, o jų rezultatų vidurkis yra per 90 balų. Tačiau tokia konkurencija toli gražu ne visur.
- Tikitės, kad tai tik startas? Kad vėliau minimalaus stojamojo balo slenkstis aukštės?
– Esu linkęs tuo tikėti. O kol kas padėtis yra tik simbolinė.
Dabar egzistuoja dvi skirtingos sistemos stojant į mokamas vietas ir nemokamas. Teoriškai universitetai, priėmę visus į mokamas vietas, po metų turėtų juos atsijoti, tačiau argumento, kad žmogus yra mokus, paprastai pakanka iki diplomo gavimo. Tad paskui nesistebėkime, kodėl baigusieji eina mokytis į profesines mokyklas.
Reikia vienodos sistemos. Mokamų vietų valstybė nekontroliuoja, tad galioja skirtingi principai. O tai didžioji yda. ***
Kokį balą taikys aukštosios mokyklos?
Neseniai paskelbta, kokius minimalius stojamuosius balus taikys Lietuvos aukštosios mokyklos – universitetai ir kolegijos. Konkursinis balas stojantiesiems į aukštąsias mokyklas apskaičiuojamas konvertavus keturių mokomųjų dalykų – brandos egzaminų arba metinių pažymių – rezultatus į 10 balų sistemą.
Apie tai, kad minimalus stojamasis balas bus vienetas, ŠMM pranešė Aleksandro Stulginskio universitetas ir Kazimiero Simonavičiaus universitetas. Kad netaikys minimalaus stojamojo balo, informavo Baltstogės universiteto filialas Ekonomikos – informatikos fakultetas.
Bent su 1,2 siekiančiu minimaliu stojamuoju balu būsimi studentai galės įstoti į Šiaulių universitetą, su 1,5 – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą.
Apie dvejetą siekiantį minimalų stojamąjį balą nurodė daugiausiai aukštųjų mokyklų. Bent su tokiu balu bus įmanoma įstoti į Lietuvos sporto, ISM Vadybos ir ekonomikos, Kauno technologijos ir Lietuvos edukologijos universitetai. 2,5 minimalų stojamąjį balą taikys Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Vilniaus universitetas stojantiesiems 2015 metais taikys 3 siekiantį minimalų stojamąjį balą. Menų studijų programoms tokį patį balą taikys Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Vytauto Didžiojo universitetas. Kitoms studijų programoms šie universitetai taikys atitinkamai 1 ir 2.
Tarp kolegijų didžiausius minimalius stojamuosius balus taikys Vilniaus kolegija (1,1) ir Šiaulių valstybinė kolegija (1).
Žemaitijos kolegija taikys 0,85 minimalų stojamąjį balą.
Socialinių mokslų kolegija, Vilniaus dizaino kolegija, Klaipėdos valstybinė kolegija, Lietuvos verslo kolegija, Kauno technikos kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Tarptautinė teisės ir verslo aukštoji mokykla, Alytaus kolegija ir Šv. Ignaco Lojolos kolegija nurodė tokį minimalų stojamąjį balą, kokį rekomendavo nurodyti ŠMM – 0,8.
2015 metais pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą studijoms reikės būti išlaikius bent du brandos egzaminus: lietuvių kalbos ir literatūros (valstybinį – stojant į universitetus, valstybinį arba mokyklinį – stojant į kolegijas) ir užsienio kalbos valstybinį egzaminą. Priėmimo į mokamas studijas sąlygas nusistato kiekviena aukštoji mokykla. Stojantiems į valstybės finansuojamą vietą minimalią kartelę nustato Švietimo ir mokslo ministerija.
ŠMM gautus duomenis ketina apibendrinti ir skelbti viešai.
Šiuo metu Vyriausybei svarstyti pateiktos šio įstatymo pataisos, pagal kurias aukštosios mokyklos įsivesti minimalų stojamąjį balą privalėtų. Minimalių balų įvedimui yra pritarusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija.
2014 metais mažiausią stojamąjį balą buvo įsivedusios keturios iš 47 aukštųjų mokyklų. (BNS)
