„Šiandien girdime daug pažadų, kurių savivaldybės įgyvendinti net negalėtų. Žinoma, savivaldos galios yra ne pačios didžiausios. Be to, savivaldybių finansinę būklę lemia labai daug veiksnių“, – spaudos konferencijoje teigė „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė Lietuvoje Odeta Bložienė.
Didžiausi atlyginimai – didmiesčiuose
„Swedbank“ antradienį taip pat pristatė, kad didžiausi atlyginimai praėjusiais metais išliko didmiesčiuose – Vilniuje, Klaipėdoje ir didžiuosiuose pramonės centruose. Mažiausi atlyginimai buvo Šalčininkų, Zarasų rajonuose ir Kalvarijos savivaldybėje. Jis buvo apie 400 eurų per mėnesį. Vidutinis atlyginimo atotrūkis per metus išaugo nuo 207 eurų pernai iki 226 eurų.
„Svarbus aspektas – darbo užmokestis. Jis pernai išaugo beveik visose savivaldybėse, išskyrus Elektrėnų ir Mažeikių savivaldybes. Per metus labiausiai atlyginimai augo Trakų rajone, Pagėgiuose ir Marijampolės rajone, lėčiausias augimas fiksuotas Akmenėje, Alytuje, Šalčininkuose ir Klaipėdos rajone“, – sakė O.Bložienė.
Dideli komunalinių paslaugų skirtumai
Komunalinių paslaugų mokesčių skirtumai yra ganėtinai dideli. Pavyzdžiui, vidutinė šilumos kaina svyruoja nuo beveik 11 euro centų už kilovatvalandę Neringos savivaldybėje iki beveik 5 euro centų Utenos rajone.
Kaip ir praėjusiais metais, brangiausiai už komunalines paslaugas moka Prienų ir Neringos gyventojai, pigiausiai – Pasvalio ir Rokiškio rajonų gyventojai.
Daugiau lietuvių grįžo namo
Kasmet grįžta ar atvyksta vis daugiau asmenų. Praėjusiais metais į Lietuvą grįžo ar atvyko 5 kartus daugiau asmenų nei 2004 ar 2010 metais.
Praėjusių metų emigruojančiųjų svetur srautas, palyginti su 2013 metais, sumažėjo, tačiau nereikšmingai. 27-ose savivaldybėse emigravusiųjų skaičius augo.
Išvykstančiųjų skaičius buvo didžiausias Klaipėdos ir Šiaulių mieste, Pagėgiuose bei Šilutėje. Mažiausias – Molėtų, Ignalinos, Varėnos ir Zarasų rajonuose.
„Emigracijos tempai yra stabilizavęsi ir emigracija tiek pernai, tiek užpernai siekė apie 38 tūkst. gyventojų. Taip pat pastebimos tendencijos, kad imigracija kasmet auga, – pernai grįžo apie 26 tūkst. gyventojų. Grįžtančiųjų skaičius, palyginti su 2013 metais, yra 18 procentų didesnis“, – sakė O.Bložienė.
Jos teigimu, prognozuojama, kad šiemet emigracijos tempai turėtų išlikti panašūs, kaip ir pernai, ar kiek mažesni.
Amžius pasislinko per 5 metus
Per 10 kalendorinių metų šalies gyventojų amžius pasislinko per penkerius metus.
„Lietuva per kalendorinius metus „nepaseno“, tačiau per dešimt pastarųjų metų „seno“ 5 metais. Medianinis gyventojų amžius 2014 metais pradžioje siekė 42 metus“, – teigė O.Bložienė.
Vyriausia visuomenė išlieka Rytų Lietuvoje ir kurortuose, jauniausia – sostinėje ir trijų didžiųjų miestų rajonuose.
Gyventojų skaičius šalyje per 4 metus sumažėjo 4,3 proc. Sparčiausiai mažėjo Visagino, Skuodo, Pakruojo ir Joniškio rajonų savivaldybėse. Penkiose savivaldybėse gyventojų padaugėjo.
Nedarbas mažėjo
Per metus nedarbas šalyje reikšmingai sumažėjo. Per metus tik trijose savivaldybėse nedarbas liko beveik nepakitęs, tačiau statistiškai sumažėjo visose.
Dviejose savivaldybėse nedarbas sumažėjo du kartus daugiau nei vidutiniškai šalyje – tai Kalvarijos ir Kelmės rajono savivaldybėse.
Didžiausias nedarbas 2014 m. pabaigoje užfiksuotas Ignalinos, Alytaus, Zarasų, Lazdijų ir Jurbarko rajonuose, kurių gyventojai šalies mastu yra vyriausi.
