Šiuo metu Žvėryne veikiantį Vaiko raidos centrą planuojama įkelti į „Pušyno kelio“ vaikų reabilitacijos skyrių, o jame besigydantys vaikai bus perkelti į Druskininkuose esančią sanatoriją „Saulutė“. Ką daryti į Druskininkus negalintiems vaikų vežioti tėvams ir kur teks pasidėti šio metu veikiančios sanatorijos personalui – kol kas paslaptingai nutylima.
Išmokės paskolą, tada uždarys?
„Pušyno kelio“ vaikų reabilitacijos skyrius yra neseniai suremontuotas ir atnaujintas. Tam iš banko buvo paimta daugiau kaip 3 mln. litų paskola, kuri netrukus bus baigta mokėti iš už mokamas sanatorijos paslaugas surenkamų lėšų.
Ironiška, bet planuojamas vaikų reabilitacijos skyriaus uždarymas sutampa su šios paskolos mokėjimo termino pabaiga – 2015 m. rugsėjo 1 diena.
„Pušyno kelio“ darbuotojai pripažįsta, kad toks ministerijos ėjimas – tai net ne du zuikiai vienu šūviu, o visas pulkas, mat uždarius „Pušyno kelią“ reabilitacijos paslaugas šalyje be konkurentų teiks tik sanatorija „Saulutė“, Vaiko raidos centras gaus atnaujintas patalpas, kurių remontui net nereikėjo skirti lėšų, o Žvėryno mikrorajone atsilaisvins patrauklus žemės sklypas.
Dalijasi miške lakstantį briedį
Tokią pertvarką ministerija bando pateisinti viešai teigdama, kad sanatorijos „Pušyno kelias“ vaikų skyriuje vaikų esą nedaug. Sanatorijos direktoriaus pavaduotojas medicinai Rimantas Keblas apie situaciją kalbėjo: „Šiuo metu iš turimų 100 vietų užimtos 82. Apie ministerijos planus atkelti pas mus Vaiko raidos centrą išgirdome tada, kai kreipėmės dėl viešosios įstaigos statuso. Šiuo metu esame uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos priklauso Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Kadangi dirbame tą patį darbą kaip ir visos viešosios sveikatos priežiūros įstaigos, turimas statusas mums nenaudingas, mat esame laikomi pelno siekiančia įstaiga, nors taip nėra. Sanatoriją iš „Sodros“ buvo nutarta perduoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM), bet kadangi vis tiek buvome ne savo lėkštėje, nuspręsta įstaigą perduoti SAM, nes teikiame sveikatos priežiūros paslaugas, tad normalu, kad ši ministerija turėtų mumis rūpintis.“
R.Keblo teigimu, perimdama sanatoriją ministerija nusprendė „Pušyno kelio“ sąskaita išspręsti ir dar kelias problemas.
„Tikrai suprantu, kad Vaiko raidos centrui reikia kitų patalpų. Ir mes mielai perleistume du tuščius korpusus, kurių rekonstrukcijos planas parengtas. Tuo visos kalbos ir baigėsi. Sprendimas centrą perkelti į suremontuotą vaikų skyrių buvo netikėtas. Vyksta briedžio, kuris dar laksto miške, dalybos, nes mūsų įstaiga kol kas nėra perduota SAM“, – sakė pašnekovas.
Sanatorijos personalas puse lūpų kalba apie tai, kad 2014 m. paskutiniais mėnesiais tam tikros institucijos blokavo vaikų reabilitaciją, buvo stabdomi siuntimai į reabilitacijos gydyklą.
Vaiko raidos centrui patalpos taip pat netinka
R.Keblui nesuprantama, kodėl nuo šiol vilniečiai tėvai turėtų savo atžalas vežti į Druskininkus, kai Vilniuje taip pat yra sanatorija. „Uždarę vaikų skyrių mes neteksime dalies pajamų ir nebegalėsime išlaikyti suaugusiųjų skyriaus. Sanatorija atsidurs ant bankroto ribos. Kyla klausimas, ar iš viso ši įstaiga išliks“, – sakė pašnekovas. Jo manymu, juodžiausio scenarijaus atveju šiuo metu sanatorijoje dirbančius darbuotojus teks paprasčiausiai atleisti, nes niekas jiems darbo vietų Druskininkuose tikrai nesiūlys, o ir patys vargu ar ten vyktų.
Anot R.Keblo, „Pušyno kelyje“ apsilankę Vaiko raidos centro vadovai pripažįsta, kad „Pušyno kelio“ patalpos jiems netinka, nes trūksta sanitarinių mazgų, turi būti mažesnės palatos, trūksta sporto salių, nėra sąlygų pacientams stebėti.
„Suprantu, kad iš blogesnių patalpų į geresnes persikelti yra geriau, bet juk ateityje vis tiek šiai įstaigai teks spręsti klausimą, ką toliau daryti. Buvo planuojama Vaiko raidos centrui statyti patalpas Santariškėse, bet paskui staiga šios minties atsisakyta. Jei jau tikrai šis planas nebus įgyvendinamas, tai kodėl nenorima įsikurti mūsų teritorijoje pastatant tokį centrą, kokio reikia“, – kalbėjo pašnekovas.
Atsilaisvins sklypas prestižinėje vietoje
Esama ir dar vieno svarbaus aspekto – perkėlus Vaiko raidos centrą iš Žvėryno į patalpas Pušyno Kelio g. 27, atlaisvinamas patrauklus sklypas pačioje sostinės širdyje – Vytauto g. 15, kuriame galima planuoti įvairių komercinę veiklą.
„Jau seniai kalbama, kad kažkam tas sklypas labai rūpi. Neteko girdėti rimtų motyvų, kodėl Vaiko raidos centras iš Žvėryno iškeliamas. Kodėl neiškeliama infekcinė ligoninė? Juk tai skandalas – kaip žmonėms ten gyventi, dirbti ir gydytis? Kodėl vaiko raidos centras neremontuojamas vietoje? Į šiuos klausimus niekas nesiruošia atsakyti“, – sakė medikas.
Tėvus vers rinktis – darbas ar vaiko sveikata?
Apie tokios SAM planus išgirdę tėvai apstulbo, mat kelionės iš Vilniaus į Druskininkus jiems sunkiai įsivaizduojamos.
Aušros Staškevičienės penkiametei dukrai nuolat reikalingos sveikatingumo paslaugos: „Mano dukra šioje įstaigoje lankosi nuo dvejų metų. Mergaitė gimė alergiška ir serga atopiniu dermatitu. Tai liga, kuri paprastai nuo ketverių metų pereina į bronchinę astmą. Mano dukra kol kas astma nesusirgo, bet tik todėl, kad mes nuolat lankome procedūras. Mano vaikui nepakanka vieno karto per metus, kaip dabar kalbama apie Druskininkus.“
A.Staškevičienė teigė, kad didžiąją dalį paslaugų sanatorijoje perka savo lėšomis. Apie tai, kaip pasikeistų situacija, jei visos sanatorijos paslaugos būtų perkeltos į Druskininkus, pašnekovė sakė: „Negalėčiau ten nuolat vežioti vaiko. Ji per maža, kad liktų viena. Pati dirbu labai atsakingą darbą, ir mano darbdavys nesuprastų, jei paimčiau nedarbingumo lapelį mėnesiui. Man būtų labai sunku išsaugoti darbo vietą.“
Moteris pasakojo, kad Vilniuje naudotis dienos stacionaro paslaugomis jai padeda auklės ir šalia gyvenančios dukros močiutės: „Valstybei tai kainuoja pigiau, juk neimu nedarbingumo, be to, mano vaikas vis dar nesusirgo bronchine astma, kuri taip pat juk būtų gydoma už valstybės pinigus“, – kalbėjo A.Staškevičienė. Moters teigimu, ministrė vienų vaikų problemas sprendžia kitų vaikų sveikatos kaina.
Pašnekovė neabejojo, kad sprendimas skaudžiai palies ir vaikus su cerebriniu paralyžiumi auginančias šeimas: „Iki šiol šie vaikai buvo priimami „Pušyno kelyje“, bet jei sanatoriją iškels į Druskininkus, vargu ar šios mamos galės ten su savo atžalomis vykti. Juk jos dažniausiai nedirba, o kelionė nėra pigi, be to, ką daryti, jei Vilniuje auga kiti vaikai?“
Dviejų vaikų mama: „Į Druskininkus važiuoti negalėsime“
Dviejų vaikų mama Inga (moteris nenorėjo nurodyti savo pavardės. – Aut. past.) buvo šokiruota sužinojusi, kad netrukus reabilitacijos paslaugų sostinėje gali nebelikti: „Mūsų šeima gyvena Vilniuje, vienam vaikui – 15 metų, kitam – 10 ir abiem dukroms reikia šių paslaugų, nes turi kvėpavimo ir judamojo aparato sutrikimų.“
Pasak pašnekovės, holoterapijos, fizioterapijos procedūras ir mankštas šeima vaikams pirko ir iš savų lėšų. „Norime auginti sveikus vaikus ir darome viską, ką galime, bet panašu, kad greitai tokios galimybės neliks. Į Druskininkus važinėti taip dažnai nepavyktų, juk vaikai turi lankyti mokyklą, dabar jie procedūras lanko po pietų.“
„Vienam iš mano vaikų reikalingos ir Vaiko raidos centro paslaugos. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad vaikams Vaiko raidos centre nereikia gerinti sąlygų, nes ten padėtis labai liūdna. Bet negalima to daryti kitų vaikų reabilitacijos sąskaita. Kaip galima taip nepaisyti vaikų interesų – vienus pastumia, o kitus įkelia“, – kalbėjo pašnekovė. Jos nuomone, abi įstaigos galėtų puikiai sutilpti vienoje teritorijoje.
Sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė portalui lrytas.lt teigė, kad tėvų baimė, jog neliks įstaigų, teikiančių vaikų reabilitacijos paslaugas, yra nepagrįstos, o „Pušyno kelio“ padėtis nėra tokia bloga, kaip bandoma pateikti.
– Kodėl nuspręsta neremontuoti Vaiko raidos centro patalpų Žvėryne, o ieškoma jam naujos vietos?
– Dabartinės patalpos nėra pritaikytos teikti paslaugas vaikams, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų. Kalbu tiek apie tyrimus, tiek apie gydymą. 2013 metais įgriuvo Vaiko raidos centro stogas. Atliktos ekspertizės parodė, kad pastatas Vytauto g. 15 yra saugomas kultūros paveldo objektas ir jokie pakeitimai negalimi, o stogo uždengimas buvo įvertintas labai didele suma. Nuo 2013 metų ieškojome galimybių, kur būtų galima iškelti patį Vaiko raidos centrą. Kadangi kitų patalpų ministerija nerado, buvo priimtas sprendimas, kad šis centras bus perkeltas į „Pušyno kelią“. Vienas iš pavedimų, kuriuos gavau tapusi ministre, tai ieškoti būdų išspręsti „Pušyno kelio“ perėmimo SAM žinion bei įstaigos statuso keitimo klausimus. Tokie sprendimai buvo priimti apsvarsčius visas galimybes, be to, vieta, kur įsikūręs „Pušyno kelias“, yra labai tinkama vaikams, kurie turi elgesio ir emocijų sutrikimų, kuriems reikia tylos, turi būti sukurtos normalios sąlygos ne tik vaikams, bet ir darbuotojams, kurie teikia jiems paslaugas.
– Šiuo metu labai sunerimę vilniečių vaikų tėvai teigia, kad „Pušyno kelias“ yra vienintelė vieta, kur galima gauti dienos stacionaro paslaugas. Kas laukia jų vaikų?
– Apie tokius tėvų nuogąstavimus žinau, bet juk nekalbama apie tai, kad vaikų reabilitacijos „Pušyno kelyje“ neliks. Kalbant apie patalpų plotą, tai jo viso Vaiko raidos centrui tikrai nereikės, be to, dalį patalpų numatoma atnaujinti. Skaičiuojame, kad reabilitacijos paslaugoms liks daugiau 3 tūkst. kvadratinių metrų ploto patalpos. Vaikų reabilitacijos neplanuojame uždaryti. Sudarytas planas, derinami visi veiksmai, kas bus iškelta ir kas palikta. Dar dviejuose korpusuose vyksta ir suaugusiųjų reabilitacija, tad veikiausiai, kai galvojame apie iškeldinimą, tai pirmenybė teikiama suaugusiesiems, nes Vilniuje yra pakankamai daug įstaigų, teikiančių šias paslaugas būtent suaugusiesiems.
Sostinės poliklinikos ir ligoninės turi puikias sąlygas reabilitacijai su vandens procedūromis. Tikrai nėra taip, kad vaikai liks neprižiūrėti. Turime galvoti ne apie kažkieno užgaidas ar norus, o apie tai, kas iš tiesų naudingiausia valstybei. Svarbu, kad vaikai gautų būtinas paslaugas.
– „Pušyno kelio“ darbuotojai sako, kad, baigiant mokėti paskolą už patalpų remontą iš už mokamas paslaugas gautų lėšų, ministerija nusprendė juos iš šių patalpų iškeldinti. Kaip vertinate tokius teiginius?
– Šiuo klausimu tikrai domimės ir pasitelksime auditą. Jau paprašiau pateikti skaičius, kokios sumos „Pušyno keliui“ sumokėtos už valstybės kompensuojamas medicinos paslaugas, o šios sumos tikrai nemažos. Beveik kasmet tiek vaikams, tiek suaugusiesiems gydyti būdavo skiriama maždaug po du milijonus litų. Teiginį, kad paskola buvo mokama iš mokamų paslaugų sukauptų pinigų, patikrinsime, nes 2014 metų pabaigoje visoms gydymo įstaigoms buvo paskirstytas 100 mln. litų, kad jos galėtų padengti įsiskolinimus ar nuostolius. Mano žiniomis, dalis šių pinigų buvo skirta „Pušyno kelio“ įsiskolinimams bankui dengti.
