Bet jei už politikų minties aštrumą jus labiau traukia žodžių riebumas, visai ne.
Antai kažkokie geradariai į viešumą nutekino neva Alytaus mero socialdemokrato J.Krasnicko privačiai, galbūt kokioje pirtelėje, išdėstytus samprotavimus.
Politikas esą nesiruošia kankintis kažkokios Lietuvos labui, o rengiasi pavogti vieną kitą milijoną, net nepaisydamas jį sekančių specialiųjų struktūrų.
Negana to, tos padrikos frazės, ištartos J.Jablonskio ir J.Basanavičiaus puoselėta kalba, buvo paramstytos įvairiais terminais iš neišsemiamo rusų žargono lobyno, reiškiančiais lytinius santykius ar net moters lyties organus.
J.Krasnickas iš pradžių slėpėsi, vėliau vis dėlto pripažino, kad balsas jo, bet kalčiausi – politiniai priešai, sumontavę tą kalbą iš atskirų mero frazių. Jo partija su savo etikos sargais irgi sutrikusi dejuoja, jog labai negražu, kad visa tai skamba viešai.
Be reikalo. Juk rinkėjams tuo geriau, kuo daugiau į viešumą prasismelkia perliukų, parodančių visą išrinktųjų išmintį. Ypač smagu būna, kai susipliekia politiniai priešininkai.
Štai iškilus konservatorius Seimo narys A.Anušauskas pabandė įgelti Druskininkų merui socialdemokratui R.Malinauskui, taip išaiškindamas jo pavardės kilmę: „Malina kilo nuo žodžio „melina“, ivrito kalba reiškiančio slėptuvę, arba „meluna“ – jidiš kalba reiškiančio urvą. Kartu yra ir kitas aiškinimas, kuris rusų kalba reiškia „saldų gyvenimą“. Taigi apibendrindamas galėčiau pasakyti, kad straipsnis yra apie „maliną“ – „saldaus gyvenimo slėptuvę“.“
R.Malinauskas neliko skolingas – patarė gudriajam konservatoriui, prisiminus savo pavardę, pasiskaityti „Vikipedijoje“, ką reiškia lotyniškas žodis „anus“ (o jis reiškia išangę). Dar meras pasidžiaugė, kad geriau jau būti „malina“ nei „anusu“.
Kitaip sakant, dešinysis kirvis atsimušė į kairįjį akmenį.
