Bet kuris, nors kiek pasimokęs iškalbos meno, žino, kad meluoti auditorijai lengva žodžiais, bet ne mimika ir gestais. Personalo specialistai taip pat jau seniai žmones į darbo vietas atrenka ne tik pagal mintinai išmoktą tobulą gyvenimo aprašymą. Tačiau per svarbiausius – viso pasaulio likimą lemiančius politinius susitarimus kūno kalba parodoma tik per vaizdo įrašus, kurie internetu plinta kaip pokštai. Visi dalijasi įrašais, kaip A.Lukašenka neleidžia V.Putinui atsisėsti ar Rusijos prezidentas sulaužo rankose žalią pieštuką.
Joks psichologiją išmanantis specialistas kūno kalbos spaudoje nekomentuos. Nors visi sutinkame, kad kūno kalba perduoda daugiau informacijos negu žodžiai, samprotauti apie tai paliekame raganoms ir ekstrasensams. Ypač keblu kalbėti, kai veidai rodo viena, o žodžiais sakoma visai kas kita.
V.Putinas visiems aiškina, kad pasiektas susitarimas, žurnalistai tuoj pat praneša, kad jis yra patenkintas. Tačiau Rusijos caro veide – akivaizdus nepasitenkinimas. Gal klystu, gal tik neišsimiegojo. Tačiau jau nuo pat atvykimo į Minską, jau lipdamas iš lėktuvo jis atrodė lyg prisidirbęs vaikas, vedamas pas direktorių. Labai stengėsi žingsniuoti kaip karininkas, tačiau žvilgsnyje nėra ankstesnio pasitikėjimo savo galia.
Netikite – pažvelkite, kaip A.Lukašenka tėviškai sutinka V.Putiną. Apkabina, patapšnoja per petį, beveik prisiglaudžia prie savęs. „Nagi, sūneli, grįžai“, – sufleruoja toks „batkos“ elgesys. Prieš jį V. Putinas atrodo lyg prisidirbęs vaikas.
Nesąmoningas A.Lukašenkos kėdės stumdymas taip pat nėra toks nereikšmingas. Na taip, jis nepastebėjo, mechaniškai stumdė kėdę. Tačiau kodėl nesąmoningai vykstančią galios rungtį laimėjo ne V. Putinas? Kodėl jis ryžtingai nepatraukė į savo pusę kėdės ir neklestelėjo ant jos? Negi tokiam galingam diktatoriui yra nesvarbu, kad jo komforto zoną apibrėžia kažkas kitas?
Panašiau, kad V.Putinas visai nesijautė parklupdęs ant kelių visą Europą. Dar prieš vidurnaktį jis rankose sulaužė žalią pieštuką. Bet kuris psichologas pasakys, kad rašiklių laužymas ar nagų gremžimas išduoda nepasitikėjimą savimi. Jei Rusijos prezidentas būtų diktavęs sąlygas, tušinukus būtų laužę F.Hollande'as ir A.Merkel.
Po vizito Maskvoje Vokietijos ir Prancūzijos atstovai išėjo surūgusiais veidais, dabar jie beveik šoka iš džiaugsmo. Galbūt tai yra šventas naivumas. Gal jie laimingi dėl to, kad viskas pagaliau kažkaip baigėsi. Darbas atliktas. Laukia karšta vonia, taurė vyno, lėkštė sūrio, artimųjų šypsenos.
V.Putino veide džiaugsmas nešvyti. Prieš kameras jis pasakoja, kaip pavyko susitarti, tačiau neskubėčiau juo tikėti. Galbūt Rusijos prezidentas buvo priremtas prie sienos. Nors mes labai norime sudėlioti visus taškus ir jau smerkiame Ukrainą išdavusią Europą, iš tiesų niekas nežino, apie kokias sankcijas Rusijai buvo kalbėta. Gal V.Putinas jaučiasi pažemintas, nes jaučia oligarchų spaudimą. Galbūt jis yra priverstas šiek tiek nusileisti – visai ne dėl to, kad yra geras ar protingas, bet todėl, kad jo kalbos Rusijoje kitų nebeįtikina.
Jei V.Putinas Minske jautėsi nejaukiai, bet Maskvoje jam dar jauku, tada visiems amen. Ir už A. Lukašenkos neduotą kėdę, ir už Vakarų lyderių šypsenas jis atsigriebs su kaupu. Dabar akivaizdu, kad Rusijos carui labai svarbu žiniasklaidoje save pristatyti kaip taikdarį.
Ar netikra taika yra geriau negu atviras karas? Gali būti, jog apie tai mąsto ir P. Porošenka, dėl to per visą susitikimą jo veidas buvo kaip žmogaus, kuris išgyvena didelę tragediją. Tai nekeista – tragedija Ukrainai būtų bet kokia įvykių slinktis. Jei Ukrainai Vakarai padėtų ginklais, Rusija pasiųstų dar daugiau ginkluotės.
Svarbiau už bet kokius raštiškus susitarimus yra tai, kaip politikai jaučiasi. Jei V. Putiną ims kamuoti migrena, galime tikėtis net branduolinio karo. Jei jis jausis pilnas jėgų ir stiprus, galime laukti hibridinio karo ir tolimesnio sukčiavimo. Prie apvalių stalų popierių šūsnis pasirašinėjanti Europa dabar priklausoma nuo vieno žmogaus emocijų.
Kai tautos pešasi, A.Lukašenka laimi. Tai jis dabar geria „Sovetskoje“ šampaną ir yra labai patenkintas, nes parodė visiems, kaip reikia valdyti Europą. Dėl to prieš jį ir V. Putinas jaučiasi kaip mokinukas. A.Lukašenka žino, kaip išlaikyti caro įvaizdį. V. Putinas svetimoje aplinkoje neišlaiko įtampos.
