Dviejų galingiausių Europos lyderių viešnagė žmogėdros irštvoje, vadinamoje Kremliumi, nusilenkimas iki žemės, padėties iš esmės nepakeitė. Galima ir toliau viską vynioti į vatą, vardan tariamos taikos aukoti vis naujus lopinėlius Ukrainos žemių, tūkstančius ukrainiečių gyvybių, kalbėti, kad vėliau, dar vėliau susitarsime, o iš tikrųjų tai visi viską jau seniai suprato.
Iškalbingas vaizdelis: Vokietijos, Rusijos, Prancūzijos ir Ukrainos vadovai sekmadienį telefonu kalbasi apie paliaubas, o dieną prieš tai ir tą pačią dieną Ukrainos sieną kerta pusantro tūkstančio naujų samdinių iš Rusijos ir mažiausiai 300 tankų, šarvuočių, „Grad“ sistemų ir savaeigių pabūklų.
Kaip emocingai piktinosi JAV senatorius J.McCainas, kiek Rusija dar turėtų paskersti žmonių Ukrainoje, kad Europos lyderiai pagaliau suprastų, su kuo turime reikalų?
Bet jeigu tai buvo tikrai paskutinis šansas išvengti karo, tai kas toliau? Trečiasis pasaulinis, arba, kaip jį mėgsta vadinti Vakarų lyderiai, totalus karas? Šiandien Minske sutarė: totalaus karo rytoj dar nebus, o vėliau bus taip, kaip nuspręs V.Putinas. O jis ir toliau gabena sunkiąją ginkluotę į Rytų Ukrainą ir kontroliuoja valstybės sieną su Ukraina. Tad ką laimėjo derybininkai?
Jeigu apie didelę derybų pažangą pirmasis paskelbia banditas, o ne jo auka, tai gero nelauk.
Tai ko vertas toks susitarimas, kai tavo bute banditas užgrobia vieną kambarį, o tada braižo tavo buto tualete, vonios kambaryje ir virtuvėje demilitarizacijos linijas? Juokas ima iš tokios pažangos, kuri jau po kelių savaičių virs kraujo upe, o derybininkai ir vėl lakstys į Kremlių klausti įsižeidusio bandito, o ko ponas dar norėtų?
Net neabejoju, kad Jungtinės Valstijos pradės tiekti ginklus Ukrainai. Vėliausiai tai įvyks, kai atostogaujantys V.Putino desantininkai, dabar jau iš Vakarų Ukrainos, ginkluoti pradės vaikščioti per sieną į Lenkiją pas mergas, maisto ir degtinės pirkti. Tada pasaulis išsigąs ir pasiūlys ginklų, jeigu dar bus ką ginkluoti po viską naikinančios rusų ordos žygio per Ukrainą.
Visos tos derybos tėra akių dūmimas ir viešųjų ryšių akcija, siekiant įtikinti visuomenę, kad demokratinės šalys išnaudojo visas diplomatinio spaudimo priemones. Dabar teliks nukirpti Rusijai SWIFT laidus ir vėl laukti krūmuose kažko netikėto.
V.Putinas apkaltins Vakarus karo kurstymu ir, paprašius Donecko teroristams neva apginti taikius gyventojus, jau atvirai įves į Ukrainą savo kariuomenę su baltais taikdarių šalmais. Padaugės grasinimų smogti atominiu ginklu ir provokacijų pasienyje su NATO valstybėmis, į darbą visu pajėgumu bus paleista J.Gebelso propagandos mašina. Ir pajudės Rusijos lokys į Lvovą.
Nereikia pervertinti Rusijos galimybių užmėtyti atominiu ginklu visą pasaulį. Aršus V.Putino rėmėjas Rusijos vicepremjeras D.Rogozinas neseniai pripažino, jog Rusija dar nėra pasirengusi kariauti atominio karo su JAV, nes pastaroji apie 90 proc. Rusijos atominio arsenalo gali sunaikinti vos per šešias valandas.
Koks kvailys rizikuos įsivelti į atominį konfliktą, kurio baigtis ir taip aiški, o pralaimėjus, Rusijai gali tekti atsisveikinti ir su Kaliningrado sritimi, ir su Šiaurės Kaukazu, privalės trauktis iš Padniestrės, Osetijos, Abchazijos, savo valstybės link pajudės Sibiras.
Vakarų šalys dėl puoselėjamų vertybių atominio karo kariauti nenorės, o Rusija negalės. Todėl bent jau pradžioje gali likti įšaldytas ir smarkiai kraujuojantis karinis konfliktas, o kuo ilgesnis, tuo pražūtingesnis jis ne tik Ukrainos, bet ir Rusijos ekonomikai. Išeitų, kad Rusijai bet kuris variantas reiškia Dantės devynis pragaro ratus su visomis pasekmėmis.
Tačiau tai nerimo nesumažina, nes V.Putino artimoje aplinkoje šiuo metu neliko nė vieno, kuris abejotų, ar verta veltis į karinį konfliktą su Vakarais. Tokios vieningos nuomonės dėl karo nebuvo net ir Sovietų Sąjungos valdžioje. Tas pats D.Rogozinas jau kitą kartą gąsdina, kad JAV nesugebės išgaudyti visų naujų rusiškų atominių raketų.
Tačiau kalba jie ir apie tai, kad visu būriu gali tekti eiti į Hagos tribunolą. Žino, rupūžės, ką daro!
V.Putinas dar turi vieną patikimą ginklą. Tai šantažas iki sąmonės netekimo ir provokacijos. Pabandykime įsivaizduoti.
2015-ųjų pavasaris. Rusija įteikia notą, kurioje apkaltina Lietuvą persekiojant kitataučius ir grasinant juos sunaikinti. Lietuva raginama atsisakyti nacistinės politikos. Rusakalbių mitingų Vilniuje ir Klaipėdoje daugėja. Kokie įrodymai, kad Lietuvoje atgimsta fašizmas? Sausio pabaigoje Klaipėdoje ištepliotas Seimo narės I.Rozovos dukters V.Ščerbinos šeimos namas, užrašas ragina nešdintis rusams lauk.
Vasario pradžioje neva fašistuojantys lietuviai užpuolė Lenkijos ambasadą Vilniuje ir iškūlė kelis langus. Sakysite, kad tai darė sučiuptas beprotis iš Lenkijos? Lietuviai tardė šį Lenkijos pilietį, ir neva primygtinai reikalavo prisipažinti, kad palaiko jis ryšius su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, todėl Rusija mano, kad tai dar viena Lietuvos provokacija, siekiant pažeminti Rusiją.
Iki to Lietuvai lemtingo pavasario gali atsirasti panašių išpuolių ir prieš žydus. Galimas net ir teroro aktas. Įžūliausias išpuolis būtų kokio nors jau pagarsėjusio V.Putino politikos šalininko nužudymas.
Žaisti purvinus ir kruvinus žaidimus Rusija moka. Rytų Ukrainoje irgi naikinami saviškiai, sušaudyti net atskirų būrių vadai, garsus teroristas Strelkovas-Girkinas į Rusiją pardūmė, kai iš perimtų telefoninių pokalbių sužinojo, kad jį saviškiai rengiasi sunaikinti.
Po didesnių riaušių ar, neduok Dieve, kokio nors skambaus nužudymo, Lietuva gaus dar vieną notą iš Rusijos. Ji tuo pačiu kaltins Lietuvą dar ir tuo, kad kovo pradžioje vykę savivaldybių rinkimai sufalsifikuoti, o neramumus Lietuvoje kursto būtent grubus balsų skaičiavimo klastojimas.
Rinkimus Vilniuje neva turėjo laimėti tautinių mažumų atstovas lenkas V.Tomaševskis, tačiau po klastojimo lietuviai šį lenką išstūmė iš jau laimėto mero posto. V.Tomaševskis tą patį pareiškia iš tribūnos Europos Parlamente, jį paremia radikalai iš kairės ir dešinės.
Internete sklinda kvietimas stoti į Vilniaus krašto liaudies respublikos gretas. Kaip itin sėkmingas pavyzdys pateikiami Estijos Narvos ir Daugpilio Latvijoje įvykiai. Čia žmonės jau reikalauja savo savivaldybių atsisakyti paklusti centrinei valdžiai.
Hibridinį karą Lietuvoje gali pristabdyti policija ir valstybės saugumo agentai, bet jie bejėgiai. Rusijos bei Lenkijos ambasadų, I.Rozovos ir jos giminaičių namų jie ištisą parą nestebi, todėl provokatorių, jeigu jie patys į surengtą pasalą neateina, nustatyti nepavyksta.
Tada neva stabdyti fašistuojančių lietuvių išpuolių imasi V.Putino politiką remianti nemaža dalis Lietuvos rusų ir lenkų. Pirmiausia jie pakviečia prie Šalčininkų savivaldybės, prie V.Tomaševskio ir I.Rozovos namų budėti savanorius. Jie bus aprengti maskuojančia uniforma (medžiotojų parduotuvėje tokių pilna), rankas persiriš kolorado juostele ir budės prie pastatų dieną ir naktį ginkluoti dujų balionėliais, o jų nešiotis irgi nėra draudžiama.
Taigi, apranga nedraudžiama, dujų balionėliai irgi, o stovėti kur tik noriu irgi neuždrausta. Kai lietuvių akys apsipras prie tokio reiškinio, tada saugomų objektų daugės. Priežastis – Lietuvos pareigūnai nesugeba išaiškinti netaisyklinga lietuvių kalba rašančių vandalų, todėl privalome patys saugoti savo gyvybes.
Negavę ko reikalavo ir dėl to ant Europos Sąjungos supykę naujieji Graikijos vadovai, mainais už V.Putino finansinę paramą, pasirašo sutartį su Rusija dėl nesikišimo į viena kitos vidaus reikalus. Vengrija sutarčiai pritaria, tačiau nepasirašo – bijo žmonių reakcijos. NATO kolektyviniai veiksmai ginant Baltijos šalis paralyžiuoti. ES narys Kipras įsileidžia Rusijos karinę bazę.
Prancūzija atvirai sako, kad net neketina veltis į karinį konfliktą be visų NATO valstybių pritarimo, Vokietija svyruoja, o JAV senatoriai jau atvirai vadina Europos lyderius vištgaidžiais.
Pastatus Lietuvoje ir toliau saugo rusakalbiai, atvykę taip pat ir iš Latvijos, tarp kurių yra ir nepilnamečių. Tai dar Rytų Ukrainoje gerai patikrinta taktika. Į Ukrainos kariuomenę teroristai šaudė iš tankiai apgyvendintų rajonų, kad atsakomoji ugnis sunaikintų kuo daugiau civilių ir ypač vaikų. Tada rodydavo lavonus ir šaukdavo, kad taikius gyventojus žudo. Lietuva irgi nežino, ką daryti su tais savanoriais, kurie tik ir laukia smurto bei aukų.
NATO kariai ir jų tankai seniai dislokuoti Lietuvoje, tačiau jie negali nieko daryti, nes karo kaip ir nėra. Kaimuose karts nuo karto pasirodo ginkluoti žmogeliukai, jie nieko nežudo, tačiau pasirodę apiplėšia parduotuves ir išnyksta.
Rusija vėl teikia Lietuvai notą, kad, nepaisant koloradinių savanorių pastangų, Lietuvoje gyventi nesaugu, nes ginkluoti lietuvių nacistai jau plėšia parduotuves, taikius gyventojus, netrukus gali pulti ir pastatus saugančius tautinių mažumų būrius. Ir užpuola, metaliniais strypais kažkas jiems šonus gerokai aplamdo.
Dėl neramumų Lietuvos valdžia kaltina Rusijos specialiąsias tarnybas, o Rusija sako, kad į nacizmą linkę lietuviai nebevaldo situacijos savo šalyje ir kreipiasi į tarptautines organizacijas, prašydama užtikrinti tautinių mažumų saugumą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
V.Putinas dar kartą pasikviečia į Kremlių A.Merkel ir F.Hollande’ą bei pasiūlo jiems surengti taikos konferenciją, kurioje būtų nubrėžtos naujos įtakos sferos ir patvirtintas naujas taikos planas. A.Merkel tvirtai pareiškia, kad savo sąjungininkų baltų niekada neišduos, už jų nugaros dėl jų pačių likimo nesiderės, tačiau priduria, nebent Baltijos šalys pačios rastų protingą išeitį...
Sakysite, kad tai nerealu? Velniai žino, kaip ten viskas susiklostys, tačiau esu įsitikinęs, kad jokios ekonominės sankcijos V.Putino jau nebesustabdys. Tik pavers dar didesniu bepročiu. Tokį sustabdytų tik į nosį įremtas kumštis.
Rusija badaus, tačiau kariaus. Iki paskutinio atodūsio. Tada gali tekti būriais eiti prie Vilniaus rotušės skaityti tų viltimi dvelkiančių 2002 metų lapkričio 23 dieną Vilniuje pasakytų buvusio JAV prezidento G. Bush'o žodžių: „Kiekvienas, pasirinkęs Lietuvą savo priešu, taps Jungtinių Amerikos Valstijų priešu.“ Ar bus lemta išsipildyti šiai pranašystei?
