Dainos apie praeities kovas – skydas ir nuo šiandienos pavojų

Politinių rietenų padarytą žalą sušvelninti ir jų atskirtas tautas vėl suartinti geriausiai gali muzika. Ypač – kai šioms tautoms atstovaujantys menininkai tą muziką atlieka kartu.

Grupės „Skylė“ Vasario 16-osios koncerte „Broliai“ – ir lietuvių žvaigždės, ir svečiai iš užsienio<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Grupės „Skylė“ Vasario 16-osios koncerte „Broliai“ – ir lietuvių žvaigždės, ir svečiai iš užsienio<br>Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris

Feb 13, 2015, 1:29 PM, atnaujinta Jan 13, 2018, 7:14 AM

Lietuviai, lenkai ir kitų mūsų kaimynių atstovai ant Vasario 16-osios scenos dainuojantys apie Lietuvos pokario partizanus – taip šalies Nepriklausomybę pasitiks žinoma roko grupė „Skylė“ ir dainininkė Aistė Smilgevičiūtė.

Sostinės koncertų salėje „Compensa“ įvyksiančiame grupės koncerte „Broliai“, skirtame mūsų „miško brolių“ kovai, be svečių iš Lenkijos pasirodys baltarusiai, latviai ir, žinoma, ukrainiečiai. Tūkstantinėje publikoje bus ir specialūs svečiai – apie šimtas mokinių iš Rytų Lietuvos mokyklų. „Brolių“ dainos yra apie Laisvę – visiems bendrą ir visų trokštamą vertybę, vardan kurios gali vienytis visų tautybių ir visi geros valios žmonės.“– sako grupės lyderis Rokas Radzevičius.

Geriausia šventė – su dainomis

Specialiame teatralizuotame koncerte „Broliai“ grupė atlieka visas dainas iš tokio paties pavadinimo albumo, kurį įkvėpė vieno iš partizanų vadų Liongino Baliukevičiaus-Dzūko „Partizano dienoraštis“.

Šį, bene patį sėkmingiausią ir populiariausią grupės albumą daugelis kritikų laiko vienu sėkmingiausių per visus atkurtos nperilausomybės metus mėginimų įpūsti naujos gyvybės į vis dar itin kontraversiškai vertinamą pokario partizanų kovos temą, priartinti ją prie plačiosios visuomenės ir ypač – jaunimo.

Juk tokius mėginimus – literatūros, muzikos, kino, mokslo populiarinimo srityje galime suskaičiuoti kone ant vienos rankos pirštų.

Tad nieko keista, kad ir kiekvienas „Brolių“ koncertas susilaukia didelio publikos dėmesio ir pasisekimo. To jis sulaukė ir praėjusių metų vasario 16 d. , kai grupė, šią šventę ant scenos pasitinkanti jau daug metų, nusprendė žengti toliau į mases – ne tik surengė „Brolių“ koncertą, bet į jį kartu atlikti albumo dainas pakvietė ir įvairius žinomus šalies atlikėjus.

Kartu su grupe tuomet koncertavo ir iš jos gerbėjų-savanorių suburtas choras „Gentis“, kuris nuo tol tapo neatskiriama grupės pasirodymų dalimi.

Visa tai atitinka pagrindinę tokių koncertų, kuriuos pati grupė vadina „pilietiniais“, idėją – valstybės gimtadienį, lyg savo, turi kuo nuoširdžiau švęsti kuo daugiau žmonių, pirmiausia – jaunimo.

Šiai idėjai pritaria ir šalies Kultūros ministerija, remianti renginį.

Muzika – vienija, ne skiria

Šiemet kartu su grupe ir A.Smilgevičiūte taip pat koncertuos Lietuvos publikai gerai pažįstami atlikėjai – pavyzdžiui, Saulius Urbonavičius-Samas, Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Tačiau „Skylė“ nusprendė koncertui suteikti ir tarptautinį matmenį ir pakvietė prisijungti kaimyninių šalių atlikėjus.

Tad į Lietuvą kartu su „Skyle“ atšvęsti jos nepriklausomybės atkūrimo atvyksta žinomos Latvijos sunkiosios muzikos grupės „Skyforger“ ir bene garsiausių Baltarusijos rokerių „Liapis Trubeckoj“ atstovai, jaunas atlikėjas iš Lenkijos Piotras Karpienia ir ukrainiečių grupės „TaRuta“ nariai.

Ukrainčių dalyvavimas koncerte simboliniu požiūriu – ypatingas. Mat „Skylė“ prieš daugiau, nei metus koncertavo Kijevo Maidano scenoje, kur taip pat daugiausiai atliko „Brolių“ dainas, ir nuo tol visuomet reiškė paramą Ukrainos kovai už laisvę. Net kelios „Brolių“ dainos skamba ir ukrainiečių kalba.

Savo kalbomis dainas apie Lietuvos partizanus atliks ir baltarusiai, ir lenkas, ir latviai.

„Labai džiaugiuosi, kad dalyvauju tokiame renginyje, kurio idėja – puiki. Muzika – bet kokiu atveju geriau nei rietenos ar karas. Lietuviai ir lenkai – ne tik šalia gyvenančios, bet ir bendrą istoriją turinčios ir labai susijusios tautos, tad jos tiesiog turi gyventi taikiai. Ypač – dabar, kai ne tik Ukrainoje, bet ir visoje Europoje klostosi padėtis, panaši į tą, kuri buvo 1939 m.

Kai aš vis išgirstu liūdnas žinias apie mūsų tautų nesitarimus, kalbas apie tai, kad lietuviai ir lenkai vienas kito nekenčia, manau, kad visa tai – tiesiog politiniai žaidimai, kuriuos žaidžia tam tikri politikai. Mes – tiek meninkai, tiek plačioji visuomenė -- turime su tuo nesutikti ir tai atmesti“, – „Lietuvos rytui“ sakė P.Karpienia.

Partizanų kova – už visus

Apie tai, kad kova už laisvę, įamžinta „Brolių“ albume – ir visas kitas kaimynines Lietuvos tautas vienijantis dalykas, kalba ir visi kiti koncerto svečiai.

Tačiau ar Lietuvos partizanų karo atmintis gali tapti ir pačią Lietuvos visuomenę labai, nei iki šiol, vienijančiu veiksniu? Juk dėl to, kaip vertinti pokario kovas, iki šiol itin aštriai nesutaria patys lietuviai, sudarantys dabartinės Lietuvos visuomenės daugumą, tad ką bekalbėti apie kitų tautybių – lenkų ar rusų – žmones, dažnas iš kurių į pokario partizanus žvelgia ne tik abejingai, bet ir priešiškai, per nacionalinių konfliktų prizmę?

Ar partizanų kova už laisvę kitų tautybių Lietuvos piliečių gali būti suprantama ne vien tik kaip lietuvių kova už lietuvius?

Nepaisant to, kad pokario partizanams kol kas nesiseka išsiveržti iš įvairių politinių ir ideologinių kontraversijų miško, „Skylė“ įsitikinusi, kad jie vis dėlto turi ir gali tapti vienu pagrindinių Lietuvos visuomenės istorinių bei pilietinių ramsčių.

„Mūsų nuomone, Lietuvos partizanų kova ne tik gali, bet ir turi tapti vienu iš galingiausių mūsų visuomenę į pilietinį sambūrį telkiančių pavyzdžių, sujungiančių visus mūsų valstybėje gyvenančius žmones, kuriems laisvė ir brolybė vardan jos yra ne tušti žodžiai. Kartu tai – bene svarbiausias valstybės stiprybės ir atsparumo šaltinių“, -- sako grupės vedlys R.Radzevičius.

Tad grupės koncerte specialūs ir bilietai ir vietos skirti pulkui mokinių iš Rytų Lietuvos mokyklų, kuriems valstybės Nepriklausomybės šventės proga grupė dovanoja ir kelionę į Vilnių, ir didelį, spalvingą bei įspūdingą koncertą apie visiems žmonėms bendras vertybes.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.