Žvelgdami į „Kauno švaros“ atliekų konteinerius, surikiuotus bene švenčiausios kauniečiams vietos – Rotušės aikštės prieigose, miesto menininkai pernai pavasarį greta jų pastatė paminklą Rutinai.
Visi paslapčia vylėsi, kad paminklo kaimynystė išlaisvins šią senamiesčio dalį iš konteinerių, tačiau tai pasirodė esanti nelengva užduotis. Iš pradžių norėta konteinerius bent jau patraukti atokiau, tačiau neatsirado tinkamos erdvės.
Vėliau sumanyta juos įkasti į žemę, tačiau tokiam sumanymui pasipriešino paveldo sargai – iš pradžių esą reikia atlikti archeologinius tyrimus. Žinoma, niekas už tokią pramogą nesutiko mokėti kelių tūkstančių eurų.
Vis dėlto artėjant pirmosioms šio neįprasto paminklo atidengimo metinėms nedidelis stebuklas įvyko – konteineriai dingo, tiksliau – buvo išvežti į atokesnę vietą.
Tačiau beveik tuo pačiu metu atskriejo kita bauginama žinia – Kauno daugiabučių laiptinėse mėgsta veistis sveikatai kenksmingi pelėsiniai grybai ir parazitinės kirmėlės. Gausybė jų įsitaisę ant lauko ir buto durų, rankenų, turėklų, palangių, laiptų.
Tyrimus atlikę Nacionalinės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai pavojingų užkratų aptiko net šešiose iš dešimties tirtų laiptinių. Įsivaizduokite: vos paliečiate lauko duris ar turėklus, o ant delno jau raitosi net neįžiūrimos kirmėlės.
Nereikia jokių specialių tyrimų. Užėjus į kai kurias laiptines net prestižiniuose miesto rajonuose tvaikas užima kvapą. Ką ten žmonės veikia, kad sugeba taip apšniaukšti?
Daugiabučius prižiūrinčios bendrovės „Mano būstas“ vadovai stebisi, kodėl kauniečiai vengia naudotis profesionalių valymo darbus atliekančių įmonių paslaugomis. Labiau nei kauniečiai švara laiptinėse rūpinasi ne tik sostinės, bet ir Klaipėdos, Šiaulių gyventojai.
Reikėtų atlikti naują tyrimą ir išsiaiškinti, kodėl kauniečiai taip atkakliai nenori švarinti savo gyvenamosios aplinkos. Negi gaila kelių eurų vandeniui ir valymo priemonėms?
Būtent tokią paslaugą suskubo pasiūlyti ir savivaldybės valdoma įmonė „Kauno švara“, tačiau jos vadovams pirmiausia turbūt vertėtų pasirūpinti jau teikiamų paslaugų kokybe, o tik tuomet galvoti apie plėtrą.
„Kauno švaros“ specialistai ragina rūšiuoti atliekas, tačiau kaip tai padaryti, kai plastiko ar stiklo tara tiesiog netelpa į daugiabučių kiemuose sustatytus spalvingus konteinerius, ir niekas nepasirūpina išvežti turinį? Tuomet tara keliauja į bendrą atliekų konteinerį.
Dar baisiau, kai iš perpildytų konteinerių šiukšlės krinta ant žemės, o gyventojai prigrūstus maišus sumeta tiesiog kiemo pakraštyje arba važinėja po visą rajoną ieškodami dar neužpildyto konteinerio.
Galima įsivaizduoti, kaip iš konteinerių prieigų pasisotinę parazitai šliaužia sušilti ir atsipūsti į daugiabučių laiptines. Nepadės jokios dezinfekcijos priemonės, jeigu jų pajėgos kaskart atsinaujins nedideliais sąvartynais virtusiuose kiemuose.
Galbūt „Kauno švaros“ vadovus įkvėps kitos savivaldybės įmonės „Kauno autobusų“ pavyzdys?
Jos darbuotojai netyrinėjo, kokių parazitų galima rasti troleibuse ar autobuse (turbūt jų ten tikrai rastume), tačiau pavasarį nutarė pasitikti su salonuose tvyrančiu gėlių ir vaisių aromatu.
Kai ant sėdynės susirangys link kito atliekų konteinerio keliaujantis benamis, jo skleidžiamo tvaiko ir jazmino dvelksmo kokteilis gali labai nepatikti bendrakeleiviams. Belieka viltis, kad švara ir malonūs kvapai taip nepatiks nevaloms, kad jie net nebandys lipti į troleibusą.
Kuo dar kvepia Kaunas, kol visko neužgožė bundančio pavasario dvelksmas? Galima rasti visokių vietų.
Labiausiai kenčia kauniečiai, įsikūrę šalia polistireną gaminančių įmonių. Net naujausi įrenginiai neapsaugo nuo nemalonių kvapų greta Marvelės vandens nuotekų valymo įmonės. Būsto pirkėjai baugiai žvelgia į Zoologijos sodo prieigas.
Labiau pasisekė nuolat juntantiems iš konditerijos fabriko Taikos prospekte sklindantį šokolado kvapą. Net važiuojant Raudondvario plentu galima pajusti šviežių bandelių ir cinamono aromatą. Gal jį reikėtų ir paskelbti oficialiu Kauno kvapu?
„Laikinoji sostinė“
