G.Grušas Vasario 16-osios proga pasveikino gausiai susirinkusiuosius pagrindinėje šalies šventovėje. Anot jo, susirinkus švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo dieną ir melstis už tėvynės laisvę, pirmasis skaitinys atkreipia dėmesį į tarpusavio santykių svarbą, į pirmųjų brolių – Kaino ir Abelio – nesugebėjimą taikiai sugyventi.
„Girdėjome, kaip Dievas perspėjo Kainą, kad nuodėmė tyko prie jo durų kaip žvėris, kurį būtina sutramdyti, kad neatsitiktų kas nors bloga. Gebėjimas sugyventi yra bendruomeninių santykių, kurie per amžius nesikeičia, šerdis. Popiežius Pranciškus yra sakęs: „Godumas, netolerancija, valdžios troškimas – šie motyvai kursto apsisprendimą kariauti, juos pateisina tam tikra ideologija, tačiau iš pradžių atsiranda iškreiptas troškimas, impulsas, ideologija pateikiama kaip pateisinimas, o kai ideologijos nėra, tuomet aidi Kaino atsakymas: „Argi man rūpi mano brolis.“ Pasak Popiežiaus, tie, kurie kursto karą, niekam nežiūri į akis – nei senoliams, nei vaikams, nei motinoms ar tėvams, tarsi sakytų: „Argi man tai rūpi“, – kalbėjo G.Grušas.
Pasak Vilniaus arkivyskupo metropolito, išmintingųjų užduotis yra pripažinti klaidas, jausti skausmą, atgailauti, prašyti atleidimo ir verkti. Jis sakė, kad jaučiame iš išorės kylančius pavojus laisvei, nerimą kelia tarptautiniai konfliktai, karai ir dėl to turime budėti.
„Tačiau didžiausią pavojų mūsų laisvei kelia ne išorinė grėsmė, o vidinės laisvės praradimas. Be laisvo žmogaus nėra laisvos, nepriklausomos valstybės. Atkreipkime dėmesį į Lietuvos himno žodžius, nes jie nurodo, ko reikia, kad užtikrintume brangia kaina įgytą laisvę: „Tegu tavo vaikai eina vien takais dorybės.“ Lietuvai reikia brandžių ir dorų piliečių, skirkime laiką ir išteklių dorybėms ugdyti, nes doras pilietis užtikrina visuomenės laisvę. Gyvename laisvoje šalyje, tačiau ar esame laisvi? Kaip dažnai esame pavergti ne tik priklausomybių, kurios žaloja asmeninį ir šeimos gyvenimą? Už durų taip pat tyko godumas ir asmeninės ambicijos, nesąžiningumas ir korupcija, keldami nemažą pavojų mūsų valstybės laisvėms“, – tikino dvasininkas.
Atsakydamas į klausimą, kaip užtikrinti savo laisvę ir padėti kitiems, Vilniaus arkivyskupas metropolitas pabrėžė, kad tūkstantmetė žmonijos patirtis moko, kaip ugdyti dorybes. Jis ragino pradėti nuo pagrindinių dorybių – protingumo, tvirtumo ir susivaldymo. Esą šios vertybės šiandien aktualios lygiai taip kaip prieš beveik 100 metų.
„Kasdien ugdykime dorybes ir kurkime dvasiškai stiprių ir sąžiningų visuomenės narių bendruomenę. Poryt kaip tik pradedame Gavėnią – tai gera proga kiekvienam sąmoningai ir praktiškai stiprinti dorybes dvasinėmis pratybomis, susilaikymu ir gerais darbais. Dorybės reikalingos mūsų valstybės vadovams ir tarnautojams, visiems politikams, teisėjams, policininkams ir kariams. Jų reikia mūsų verslininkams, medikams, dvasininkams ir dėstytojams. Dorybės būtinos tėvams ir motinoms, jas reikia diegti vaikams ir jaunimui, neužtenka tik mokyti istorinių faktų ir kliautis laisvės sąvoka, kad galiu daryti ką noriu, nes esu laisvas žmogus“, – kalbėjo G.Grušas.
Jis klausė, ar atkreipiame dėmesį, kaip dažnai šiomis dienomis Kaino ištarti žodžiai: „argi aš savo brolio sargas“, subtiliai perfrazuojami: „jis laisvas žmogus, tegul elgiasi, kaip nori“. Pasak G.Grušo, tarp įvairių dorybių yra dvi pamatinės, kurių reikia kuriant tikrai nepriklausomą ir teisingumu grindžiamą visuomenę, esame kviečiami sekti didvyrių pavyzdžiu.
„Apie šią didžiadvasiškumo dorybę, be kurios laisvė nebus patvari, retai susimąstome, o visuomenei reikia žmonių, siekiančių aukščiausių idealų, pasiaukojančiai tarnaujančių kitiems ir pasiruošusių aukotis dėl didesnio gėrio, nesvarbu, kiek tai kainuotų. Tuo pasižymėjo Nepriklausomybės Akto signatarai ir laisvės kovotojai, kurie gynė mūsų šalį. Didžiadvasiškumas neatsiejamas nuo nuolankumo. Nuolankus žmogus supranta, kad ne jis yra savo gyvenimo autorius. Gyvenimą ir talentą esame gavę iš Dievo kaip dovaną, kad prisidėtume prie Dievo plano įgyvendinimo. Didžiadvasiškumas – tai matyti, kokių didžių dalykų Dievas nori per mus nuveikti, o nuolankumas – tai įžvelgti kiekvieno žmogaus, sukurto pagal Dievo paveikslą, didingumą. Tada galėsime vykdyti didžiulius užmojus: ginti tėvynės laisvę, aukotis ir dirbti ne savo, o tėvynės naudai ir žmonių gėrybei“, – sakė G.Grušas.
Šv.Mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje dalyvavo prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė, premjeras Algirdas Butkevičius su žmona Janina, prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, ministrai, kariuomenės vadas Jonas Vytautas Žukas, europarlamentarai.
