Pareigūnai suskato ieškoti naujų tokių ligonių, o Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo dokumentų klastojimo ir disponavimo klastote.
Apie ligą kalbėti nepanoro
Dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacija apie 50 metų V.Račienė negalią pasirodė sausio 21-ąją.
Kilo nemenkas skandalas, nes apie parlamentaro Edvardo Žakario dešine ranka laikomos socialdemokratės ligas nežinojo net artimiausi bendražygiai. Dar labiau nustebino žinia, kad Šiaulių tarybos narės negalia siekia net 90 proc. – tai reiškia, jog asmuo nebegali savimi pasirūpinti.
Ne vienerius metus kas mėnesį per 200 eurų neįgalumo išmoką gaunanti V.Račienė apie ligą kalbėti atsisakė, tik neaiškiai vebleno apie nelaimę. Politikė neįstengė paaiškinti, kaip toks sunkus ligonis gali vairuoti automobilį.
Nutarė trauktis iš užribį
Po pasirodžiusios publikacijos Šiaulių apygardos prokuratūra pavedė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybai išsiaiškinti visas aplinkybes. Netrukus STT paskelbė, kad ikiteisminis tyrimas vis dėlto pradėtas.
Tada drąsos nebedemonstravo ir V.Račienės šalininkai, iki tol bėdą bandę versti artėjantiems savivaldos rinkimams. Ši E.Žakario dešiniąja ranka laikoma šiaulietė buvo penkta socialdemokratų sąraše.
Tą pačią dieną, kai pasirodė informacija apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, V.Račienė pareiškė nebedalyvausianti rinkimuose ir stabdanti narystę partijoje.
Gavo prieštaringą informaciją
Savą tyrimą bandė atlikti ir NDNT sudaryta komisija, kuri patikrino skubos tvarka iš Šiaulių medicinos įstaigų išsireikalautus ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų oftalmologo išrašytus dokumentus. Paaiškėjo, kad juose – daug neatitikimų.
NDNT raštu kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją su prašymu tarpininkauti organizuojant V.Račienės regos sutrikimo įvertinimo konsiliumą.
Papildomų įtarimų sukėlė faktas, kad V.Račienės darbovietėje Šiaulių globos namuose „Šaltinis“ esančiame sveikatos pažymėjime nėra net užuominos apie regos negalią.
Akiratyje – ir šeimos nariai
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno V teritoriniame skyriuje V.Račienei praėjusį rudenį buvo nustatytas 10 procentų bazinis darbingumas ir specialusis nuolatinės priežiūros poreikis dėl regėjimo sutrikimų.
Ši diagnozė nustatyta nebeterminuotai. Konstatuota, kad ligonės būklė nepagerėjo, todėl jai kitą kartą į komisiją būtų tekę atvykti po keliolikos metų – kai sulauks pensinio amžiaus.
Portalo lrytas.lt žiniomis, ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai gali neapsiriboti vien V.Račiene ir jai dokumentus išrašiusiais medikais.
Neoficialiais duomenimis, regos negalią dar gali turėti ir išmokas gauti ne vienas Šiaulių politikės šeimos narys. Jiems diagnozę nustatė ta pati vietinė medikė.
2014 m. išmokas dėl neįgalumo gavo beveik 211 tūkstančių Lietuvos piliečių. Jiems išmokėta per 460 milijonų eurų.
