Prieš dvejus metus Veiverių gatvės 50 numeriu pažymėtame name įsikūręs dailininkas Gytautas Balkevičius mėgino išsiaiškinti, kam atitenka pinigai už du įspūdingo dydžio plakatus, pakabintus ant statinio sienų. Menininkas įsitikinęs, kad patys gyventojai turėtų nuspręsti, kaip panaudoti gautus pinigus.
Tą patį nesėkmingai mėgino susekti Aleksoto seniūnė Liukrecija Navickienė. Jai didžiausią rūpestį kelia šio gyvenamojo pastato būklė ir išorinis vaizdas. Žvelgiant nuo Kauno senamiesčio pusės – tai vienas nykiausių pastatų kitapus Nemuno.
„Galbūt už pastato sienų nuomą reklamai gautus pinigus būtų galima skirti fasadui perdažyti?“ – svarstė seniūnė. Maždaug prieš šimtmetį iškilusio gyvenamojo namo būklė šiuo metu yra apgailėtina, jis tikrai negerina miesto įvaizdžio.
Tuo tarpu kitų miesto centre esančių daugiabučių sąskaitos už sienų nuomą reklaminiams plotams per mėnesį pasipildo net pora šimtų eurų.
Vieną stendą jau nukėlė
Veiverių gatvėje gyvenantis G.Balkevičius tikino, kad nei jis, nei kiti pažįstami namo gyventojai nėra davę jokio sutikimo, kad ant pastato sienų būtų kabinami reklaminiai stendai. Kai kaunietis įsigijo būstą šiame name, kabėjo du stendai iš abiejų namo pusių.
Kai aktyvus kaunietis ėmėsi veiklos, viena reklamos paslaugų bendrovė jai priklausančią iškabą nukėlė, o netrukus išvis bankrutavo.
Tuo tarpu bendrovei „Neoreklama“ priklausantis stendas, kuris matomas leidžiantis nuo Aleksoto kalno, išliko. Visai neseniai ant jo atsirado Socialdemokratų partijos kandidatės į Kauno mero postą Orintos Leiputės plakatas.
„Galbūt pinigus reklamai leidžianti politikė galėtų pasirūpinti, kad ir pastato išorė būtų sutvarkyta?“ – svarstė G.Balkevičius. Apie tai jis viename socialiniame tinkle paliko pranešimą O.Leiputei, tačiau jokio atsakymo tikino nesulaukęs.
Kaunietį labiausiai piktina tai, kad už neseniai įrengtus naujus lietvamzdžius solidžios sąskaitos buvo įteiktos gyventojams.
Siena naudosis dar metus
Reklamos paslaugas teikiančios bendrovės „Neoreklama“ direktorius Rimantas Steponavičius tikino, kad stendas ant šio namo sienos pakabintas visiškai teisėtai, o sutartis su daugiabučio priežiūra užsiimančia įmone „Būsto valda“ pasirašyta 2011-ųjų vasarį.
Tuo metu šios įmonės savininkė dar buvo Kauno savivaldybė. Dabar jai taip pat priklauso didžioji dalis šio namo būstų. Taigi sudaryti sutartį pakako savivaldybės atstovų sutikimo.
Išnuomoti pastato sieną reklamai galima tuomet, kai tokiam pasiūlymui pritaria daugiau kaip pusė būstų šeimininkų. Jie savo valią išreiškia susirinkime.
„Neoreklama“ už nuomojamą plotą ant Veiverių gatvės 50 numeriu pažymėto namo per mėnesį „Būsto valdai“ moka 29 eurus (be pridėtinės vertės mokesčio). Kaune tokia suma yra artima rinkos vidurkiui. Sutartis baigia galioti po metų. „Mokesčius mokame ne tik daugiabučių priežiūra užsiimančioms bendrovėms, bet ir miesto savivaldybei už leidimus lauko reklamai“, – aiškino R.Steponavičius. Pasak jo, negalima ant sienų mieste kabinti bet ko – projektus taip pat būtina suderinti.
„Gyventojai jokių priekaištų dėl reklamos stendų nereiškė“, – kalbėjo daugiabučių priežiūra užsiimančios bendrovės „Būsto valda“ Kauno regiono vadovas Jevgenijus Sakovskis.
Sąlygas aptaria sutartyje
Dabar dauguma savivaldybei priklausančių šio namo būstų stovi tušti, nes jie apleisti. Pats pastatas taip pat prastos būklės, jo priežiūrai reikia didelių investicijų.
Pasak J.Sakovskio, sutartis su reklamos paslaugų bendrove dėl stendo ant namo Veiverių gatvėje buvo sudaryta dar tuomet, kai „Būsto valda“ priklausė miesto savivaldybei, todėl komentuoti atliktų procedūrų ir aplinkybių jis negalėjo.
Įmonės atstovo žiniomis, dar gerokai anksčiau, prieš pasirašant sutartį, gyventojai buvo davę žodinį sutikimą kažkokiai bendrovei kabinti reklaminį stendą mainais už sienos apskardinimą.
J.Sakovskis gyventojams patarė visada pasirūpinti sutartimi, kad šalys žinotų savo įsipareigojimus ir galimybes. Sutartį tokiais atvejais paprastai pasirašo daugiabutį prižiūrinti bendrovė ir reklamos stendą norinti iškelti bendrovė.
„Leisti ant daugiabučio sienos kabinti stendus – vienas būtų papildomai uždirbti pinigų ir kažką gero nuveikti visam namui. Jeigu tai ilgalaikis projektas, išties galima tikėtis sėkmės“, – mano J.Sakovskis.
Nesuka galvos dėl pinigų
Tuo įsitikino Šv. Gertrūdos gatvės 3-iojo namo gyventojai. Ant šio statinio pirmasis reklaminis stendas atsirado maždaug prieš dešimtmetį. Tiesa, namo vieta – viena geriausių Kaune reklamos davėjams.
Iš pradžių plakatą pakabinusi bendrovė pinigus mokėjo tiesiogiai namo bendrijai, tačiau gyventojai įtarė pirmininką lėšas naudojant nevisai skaidriai, kildavo nesutarimų.
Prieš porą metų reklamos agentūra pasiūlė ant namo pakabinti dar vieną stendą, ir visi būstų šeimininkai tokiam pasiūlymui vieningai pritarė. Pinigai keliauja tiesiai į specialią kaupiamąją sąskaitą, o visais namo priežiūros bei remonto darbais užsiima bendrovė „Žaidas“. Jos darbuotojai gyventojų tik atsiklausia, kokius darbus reikėtų atlikti.
Per metus namo sąskaitoje už sienų nuomą atsiranda apie 2400 eurų.
„Pavyko sukaupti pinigų durų remontui, įrengėme užtvarą kieme, keitėme laiptinės langus. Siena uždirba kitiems namo priežiūros darbams“, – džiaugėsi šio daugiabučio gyventojų atstovas Paulius Gudžiūnas.
Patarė pagalvoti iš anksto
„Nieko nuostabaus, kad tarp daugiabučio gyventojų gali atsirasti žmonių, kuriems nepatinka vienas ar kitas plakate pavaizduotas politikas“, – svarstė Kauno mero posto siekianti socialdemokratė Orinta Leiputė.
Ji patarė gyventojams apie tai pagalvoti prieš duodant sutikimą kabinti ant namo reklaminį stendą. Jo savininkas tikrai negali derinti su gyventojais kiekvieno reklamuojamo produkto, paslaugos ar politinės organizacijos.
„Jeigu kažkoks politikas nepatinka, geriausia į jį visai nežiūrėti“, – juokavo O.Leiputė. Politikė tikino nepatyrusi jokios priešpriešos dėl Kaune pakabintų plakatų, negavusi skundų.
O.Leiputė sutiko, kad galbūt prasmingiau būtų pinigus leisti ne reklamai prieš rinkimus, o kokiems nors socialiniams projektams, tačiau tai yra bene vienintelis būdas pranešti rinkėjams savo nuostatas ir siekius.
Vargina paliktos senienos
Mieste esančių iškabų teisėtumą prižiūrinčio savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Danas Bortkevičius gyrė verslininkus, mat pastaraisiais metais jie padarė didžiulę pažangą.
„Visomis priemonėmis be paliovos aiškinome, kokie yra reikalavimai išorės plakatams, kaip tinkamai sutvarkyti visus formalumus. Dabar jau galima neabejoti: buvome išgirsti, mat padėtis smarkiai pagerėjo“, – kalbėjo D.Bortkevičius.
Jis priminė, kad miesto savivaldybės leidimas reikalingas net ir tuo atveju, jeigu stendas kabinamas ant privataus namo nuosavoje valdoje. Tokia tvarka numatyta įstatymuose. Nusižengusiems gresia solidžios baudos – 145–290 eurų. Už pirmą nusižengimą dažniausiai tenka sumokėti pusę minimalios baudos.
Daugiausia rūpesčių Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojams kelia prieš daug metų naudotos ir jau seniai užmirštos iškabos. Jas dažniausiai palieka į naujas patalpas persikraustę verslininkai. Surasti šeimininkus būna nelengva užduotis.
Tuo tarpu naujai įrengti stendai ir atrodo nepalyginti dailiau, ir dokumentai tvarkomi nepriekaištingai.
Kartais reklamos stendai praverčia
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Reklamos stendų atsiradimas nėra palankus architektūrai, nes tuomet prarandamas suvokimas apie pastatą. Kita vertus, tokia priemonė gali būti puikus pasirinkimas, kai reikia uždengti nebaigtą statyti arba apleistą statinį.
Kabinant stendus ant daugiabučių sienų nereikėtų persistengti, o taisyklės griežtai reglamentuoja, kur ir ką galima kabinti. Būtina keisti reklamos užsakovų suvokimą, o geri pokyčiai mieste išties matyti – žmonės nori išvysti gražią reklamą. Vienaip atrodo paprastas stendas su užrašu ir visai kitaip – tūrinė reklama.“
