„Manau, kad tai gera idėja, ir nereikia to bijoti. Šveicarijoje referendumų organizavimas yra labai populiarus ir, aš manau, kad tai yra vienas bendruomeniškumo ir pilietiškumo ugdymo kelių. Tegu visuomenė dalyvauja aktyviau, ir tai bus, manau, dar vienas žingsnis žengtas, kada valdžia turės glaudesnį, artimesnį dialogą su visuomene“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
Idėją surengti mini referendumą dėl Žaliojo tilto skulptūrų likimo iškėlė Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas.
„Aš turiu savo variantą. Siūlau iš rinkimų kampanijos šį klausimą išimti, paskelbti mieste normalų referendumą ir tegu piliečiai nusprendžia. Ne politikai tarp partijų turi rietis, tegu piliečiai nusprendžia“, – trečiadienį duodamas interviu Žinių radijui pasiūlė G.Kirkilas.
Anot G. Kirkilo, taip būtų įgyvendintas ir nuolat deklaruojamas tikslas svarbiausiais savivaldos klausimais atsiklausti bendruomenės nuomonės.
Politikai ir paveldosaugininkai nesutaria, ar sovietmečiu sukurta skulptūrinė kompozicija turi būti nugriauta kaip sovietinės propagandos dalis, ar palikta kaip kultūros vertybė.
Kultūros paveldo departamente Vilniuje veikianti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba praėjusią savaitę nusprendė neišbraukti Žaliojo tilto skulptūrų iš Kultūros vertybių registro. Taip Vilniaus valdžiai panaikinta galimybė skulptūras nuo tilto nuimti ir jų nebegrąžinti.
Keturios skulptūrų grupės, vaizduojančios kareivius, darbininkus, valstiečius ir studentus, ant Vilniaus Žaliojo tilto pastatytos 1952 metais.
