Miškuose vaikai šaudo iš pneumatinio ginklo, nagrinėja sprogmenis, eina į karinius žygius, atlieka orientacinius pratimus, daug treniruojasi ir mokosi drausmės. Visi šie užsiėmimai yra nemokami.
Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) rengiamos sukarintos stovyklos tampa vis populiaresnės. Praėjusiais metais sąjunga į jas pakvietė net 3711 dalyvių iš visos Lietuvos. Šiemet tikimasi, kad dalyvių skaičius perkops per 4 tūkst.
Pagalba karo atveju
Sukarintos vasaros stovyklos dalyvauja nepilnamečių nusikalstamumo prevencijoje, nes vaikai būna užsiėmę aktyvia veikla ir nebeturi laiko kitiems dalykams. Čia jie įgauna pasitikėjimo savimi, būna drąsesni. Vaikams skiepijami meniniai ir patriotiniai dalykai. Jie pripratinami prie nuolatinės tvarkos.
Stovyklose įgyti gebėjimai – pirminė pagalba karo atveju, nes vaikai supažindinami su įvairiomis stresinėmis situacijomis:
„Dalyviai mokomi, kaip reikia elgtis suradus sprogmenį. Jie supažindinami, kaip reikia slėptis nuo pavojų. Žinoma, mes į vaiką nežiūrime kaip į karį. Pirmiausia jis mums yra jaunas pilietis, kurį mokome atskirti gerą ginkluotą dėdę nuo blogo“, – pasakojo LŠS vado pavaduotojas, jaunųjų šaulių vadas, atsargos kapitonas Vytautas Žymančius.
Ar karas Ukrainoje turi įtakos ir stovyklų populiarumui? Pašnekovas tikino, kad tarp vaikų tai nelabai justi. Karininkai, žinoma, užsimena apie šį kruviną konfliktą. Kartais ir vaikai užduoda klausimų. Tačiau tai nėra reikšminga ir prie sąjungos norinčių prisijungti vaikų skaičius. Didesnis sujudimas – tarp suaugusiųjų. Jiems labai rūpi Ukrainos reikalai.
Kariniai mokymai vaikams rengiami skirtingais etapais. Jaunųjų šaulių ugdymo programa trunka ištisus metus: mokyklų būreliai, pratybos per atostogas ir vasaros stovyklos. Kiti vaikai gali dalyvauti atskirose vasaros poilsinėse pažintinėse stovyklose.
Jaunieji šauliai dirba mokyklų būreliuose, kuriuose pratybas veda mokytojai. Taip pat dalyvauja pakviesti kariai.
Jie eina į sukarintus žygius. Dažniausiai žygiai organizuojami partizanų ir kovotojų už laisvę keliais. Vaikai susipažįsta su paminklais, bendrauja su vietos bendruomene. Jiems organizuojamos savaitgalio stovyklos. Vyksta sportinės treniruotės ir sukarinta veikla. Vaikai ugdomi būti aktyviais savo krašto patriotais.
Pratybos atostogų metu
Tris kartus per metus, žiemą, rudenį ir pavasarį, organizuojami trijų dienų kursai kariniuose daliniuose jauniesiems šauliams. Jų ugdymo programa susideda iš pilietiškumo, gerų darbų darymo ir sukarintos veiklos.
Moksleivių atostogų metu stengiamasi suteikti tų žinių, kurių vaikai negalėjo įgyti būreliuose. Vaikai vežami į karinius dalinius, supažindinami su valstybės struktūra. Jie gauna sužino, kaip elgtis suradus sprogmenį, kaip naudotis žemėlapiu ar kompasu.
Jaunimas susipažįsta su karine technika, iš arti pamato Lietuvos kariuomenės gyvenimą. Jie orientuojami ta linkme, kad sulaukę 18 metų norėtų įsilieti į kariuomenės, policijos ar gaisrininkų gretas.
Vasaros stovyklos – dviejų tipų
Vasaros sukarintos stovyklos yra planuojamos jauniesiems šauliams. Jie per metus išklauso jaunojo šaulio kursą, dalyvauja kariniuose daliniuose atostogų metu ir vasarą, pasitikslina žinias, tik tada laiko patikrinimo testą.
Kitos vasaros stovyklų yra poilsinės pažintinės. Jos skirtos populiarinti jaunųjų šaulių veiklą. Jos gali dalyvauti visi norintys – tiek jaunieji šauliai, tiek moksleiviai, kiti vaikai.
„Šiose stovyklose sukarinta drausmė. Kiekvieną rytą ankstyvas kėlimasis, mankšta, himno giedojimas. Bet tai nėra toks kariškas muštras, kai visi vaikšto su uniformomis ir vykdo kario veiklą.
Žaidžiami žaidimai, vykstama į žygius, plaukiama baidarėmis, važiuojama į ekskursijas. Žinoma, tai priklauso nuo to, kiek turime finansų. Vaikams tai nieko nekainuoja. Mus remia savivaldybės, tačiau gaila, kad ne visos nori prisidėti“, – teigė atsargos kapitonas V.Žymančius.
