Kovo 1-ąją vyksiantys savivaldybių tarybų rinkimai – išskirtiniai, mat pirmą kartą tiesiogiai bus renkami merai, o tai žada didesnį susidomėjimą rinkimais ir intrigą.
Nors gyventojų pasirinktas politikas neturės didesnių galių negu lig šiol, politologai teigiamai vertina šį sprendimą. Mero atšaukimo iš pareigų procedūra labai sudėtinga, todėl jam nereikės bijoti oponentų reketo ir grasinimų sudaryti naują valdančiąją daugumą.
Kaunas kandidatų į mero postą gausa išsiskiria visoje šalyje – visą pastarąją kadenciją meru dirbusiam konservatoriui Andriui Kupčinskui pirštinę metė 15 oponentų.
Jaunystė – prieš patirtį
Jauniausia tarp kandidatų įsikurti Kauno mero kabinete – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Kristina Juozapavičiūtė, kuriai rinkimų dieną sukaks 32-eji.
Vyriausias kandidatas – Kovotojų už laisvę sąjungos pirmininkas Vytautas Šustauskas – jis šiemet kovą švęs 70 metų jubiliejų.
Keturi kandidatai jau žino, kas yra mero darbas.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamose kandidatų anketose tik komiteto „Kaunas – kitokia Lietuva“ atstovas Kęstutis Pūkas nenurodė savo išsilavinimo. Kiti politikai turi aukštojo mokslo diplomą.
Dauguma kandidatų nurodė mokantys dvi užsienio kalbas – anglų ir rusų. Tuo tarpu rinkimų komiteto „Kaunas plius Puteikis“ atstovas Eligijus Dzežulskis-Duonys sako mokantis net 6 užsienio kalbas.
Daugėja miesto gelbėtojų
Kova dėl tarybos nario mandato šiemet bus aršesnė, nes 2011-aisiais rinkimuose Kaune dalyvavo 638 politikai.
Šiais metais varžosi 17 partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų.
Žvelgiant į esamų Kauno tarybos narių sąrašą galima spėti, kad daugiausia galimybių būti išrinkti turi politikai, kurių pavardė prasideda raide „K“ – tokių yra 7. Penkių tarybos narių pavardė prasideda raide „M“.
Visuomeninio rinkimų komiteto „Vieningas Kaunas“ kandidatas verslininkas Visvaldas Matijošaitis – turtingiausias kandidatas.
VRK pateiktose anketose nurodyta, kad jo privalomas registruoti turtas, turimi vertybiniai popieriai, meno kūriniai ir juvelyriniai dirbiniai, taip pat santaupos vertinamos 4 mln. eurų. Dar milijoną eurų kaunietis yra paskolinęs.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) kandidatas į miesto tarybą verslininkas Tautvydas Barštys sukaupė turto ir pinigų, įvertintų 4,5 mln. eurų. Jis pinigų nėra paskolinęs ir pats neturi skolų.
Socialdemokrato Židrūno Garšvos turtas įvertintas 1,8 mln. eurų (dar 400 tūkst. eurų paskolinęs), tos pačios partijos atstovo Arvydo Garbaravičiaus – 1,5 mln. eurų (paskolinta 800 tūkst. eurų).
Konservatoriaus Kęstučio Mikėno turtas ir santaupos vertos 1,7 mln. eurų.
Senbuviams darbas nepabosta
Jau du dešimtmečius be pertraukų Kauno tarybos nariais renkami du politikai, kurie pirmąkart kauniečių pasitikėjimą pelnė dar 1995-aisiais.
Jie abu dalyvauja rinkimuose ir šiemet.
Kauno valstybinio choro meno vadovas ir dirigentas, profesorius 72 metų Petras Bigelis visą laiką priklausė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams.
Gerokai spalvingesnė kito Kauno tarybos veterano 71 metų Gedimino Budniko politinė biografija.
Profesionalus ekonomistas ir buvęs krepšininkas pirmą kartą į Kauno tarybą buvo išrinktas pagal V.Šustausko įkurtos partijos sąrašą. 2000-aisiais G.Budnikas kelis mėnesius dirbo net Kauno meru.
2002 metais jam kelią į tarybą nutiesė dabar jau išnykusi Lietuvos centro sąjunga, o prieš ketverius metus G.Budnikas atsidūrė konservatorių sąraše, jame liko ir šiemet.
Neišgelbėtų net stebuklas
Kauno technologijos universiteto (KTU) politologas, profesorius Algis Krupavičius tikino jau iš anksto nuspėjęs, kad mero rinkimai nustelbs savivaldybių tarybų rinkimus.
Kandidatų Kaune gausa jo taip pat nestebina.
Prieš ketverius metus vykusių rinkimų metu į tarybą pateko net 8 partijų ir visuomeninių organizacijų atstovai. Ši aplinkybė paneigia mitą neva kauniečiai balsuoja už vieną dešiniosios pakraipos partiją.
„Kuo didesnė rinkėjų simpatijų įvairovė, tuo daugiau kandidatų. Jų skaičių taip pat lemia miesto dydis“, – mano A.Krupavičius.
Pasak politologo, kai kurie kandidatai rinkimuose dalyvauja olimpiniu principu, jie visiškai neturi darbo savivaldybėje patirties.
„Kai kurie žmonės negali laimėti rinkimų net tuo atveju, jeigu įvyktų stebuklas“, – įsitikinęs politologas.
Į šį sąrašą jis įtraukė trečdalį kandidatų.
Startas – labai vėlyvas
Kalbant apie Kauno tarybos rinkimus A.Krupavičių labiausiai intriguoja, kiek balsų surinks Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jis neabejojo, kad į tarybą paklius dar trijų partijų ir visuomeninių rinkimo komitetų atstovai.
„Gerokai sunkiau spėlioti, kaip tarp jų pasiskirstys rinkėjų balsai, tačiau pokyčių turėtų būti“, – kalbėjo žinomas politologas.
Jo nuomone, rinkimų kampanija Kaune šįkart buvo labai vangi ir prasidėjo pavėluotai.
Kandidatai neišnaudojo galimybių artimiau bendrauti su verslo bendruomene, vietos gyventojais, o renkant merą ir tarybą tai labai reikšminga. Profesorius A.Krupavičius pataria rinkimų kampaniją pradėti prieš 3–4 mėnesius ar net pusmetį, nes tik tokiu būdu politikai gali įtikinti rinkėjus savo idėjų pranašumais prieš konkurentus. Tai itin svarbu naujokams, kurių žmonės dar gerai nepažįsta.
Kandidatai patys kurdavo net plakatus
Klemensas Rimšelis
1990–1997 metų kadencijų Kauno tarybos narys
„Jau penkerius metus nedalyvauju aktyvioje politinėje veikloje, tačiau stebiu vykstančius procesus.
Šiais laikais rinkimų kampanijos atrodo nepalyginti turtingiau, joms išleidžiama daugiau lėšų.
Prieš porą dešimtmečių mums patiems tekdavo atlikti nepalyginti daugiau darbų, kurdavome net rinkimų plakatus, o dabar daugelį užduočių atlieka viešųjų ryšių specialistai. Konsultantai pataria, kaip elgtis ir ką kalbėti vienu ar kitu atveju.
Prieš rinkimus labai daug dėmesio skirdavome programai, o dabar daugiausia matyti skambių šūkių.
Iki 1995 metų Kauno taryboje buvo 100 narių, kauniečiai juos rinkdavo atskirose apylinkėse, nebūdavo partijų ar visuomeninių organizacijų sąrašų. Susirinkus į tarybos posėdį kildavo rimtų sunkumų priimant sprendimus, nes kiekvienas politikas kovodavo dėl savo apylinkės rinkėjų.
Nors šiemet pirmą kartą merai renkami tiesiogiai, jų galimybės daugiausia priklausys nuo tarybos sudėties. Vis dėlto tikėtina, kad pasirinkę merą rinkėjai daug balsų skirs ir jo atstovaujamai partijai ar visuomeniniam rinkimų komitetui.
Naujoji sistema merui suteiks daugiau ramybės ir laiko įvykdyti duotus pažadus. Merui nebereikės bijoti, kad, atsiradus vienam perbėgėliui, valdančioji koalicija žlugs, todėl teks rinkti naują miesto ar rajono valdžią. Galbūt tokioje situacijoje ir opozicijos kritika valdantiesiems taps labiau argumentuota, solidesnė.
Mero ir tarybos narių galimybės tesėti duotus pažadus šiais laikais gerokai didesnės, nes atsirado ES fondų parama, tačiau visais laikais gatvių remontas ir kiti gyventojams svarbūs darbai pajudėdavo tik artėjant rinkimams.
Tarybos nariai per daugelį metų įgavo vertingos patirties, nusistovėjo santykiai su verslo bendruomene bei visuomeninėmis organizacijomis, politikai išmoko daugelio dalykų. Viskas juda teisinga kryptimi, neįmanoma nepastebėti gerų pokyčių.“
