Gyventojai patraukė į kitas šalis
Klaipėda traukiasi – per pastaruosius devynerius metus (2005–2014 m.) miestas prarado 26 tūkst. 322 žmones (14,3 proc. visų gyventojų). Nepalankias demografines tendencijas atspindi ir 2014 metų pradžia, kai čia gyveno 157 tūkst. 305 žmonės (1236 gyventojais, arba 0,8 proc., mažiau nei užpernai). 2013 metais uostamiestyje priskaičiuotas 158 tūkst. 541 gyventojas (1 proc. mažiau nei 2012 metų pradžioje).
Pastarąjį dešimtmetį Klaipėdoje mažėjo abiejų lyčių gyventojų, tačiau moterų čia yra daugiau nei vyrų. 2013 metais uostamiestyje gyveno 86 tūkst. 649 moterys – 14 tūkst. 757 daugiau nei vyrų. Švelniosios lyties atstovės tada sudarė daugiau kaip pusę (54,6 proc.) visų miesto gyventojų.
Pernai moterų sumažėjo iki 86 tūkst. 142 (jos sudarė 54,8 proc. visos miesto gyventojų populiacijos). Nepaisant to, Klaipėdą vis dar galime vadinti nuotakų, į kurias dairosi iš tolimųjų reisų grįžę jūrininkai, miestu – 2014 metų pradžioje tūkstančiui vyrų čia teko 1210 moterų.
Pagrindinė gyventojų mažėjimo priežastis yra aiški – 2005–2013 metais per visą Lietuvą nusiritusi didelės emigracijos banga palietė ir uostamiestį. Bene daugiausia klaipėdiečių pasipustė padus 2010 metais – į Didžiąją Britaniją, Švediją, Norvegiją iškurnėjo 5803 gyventojai. Tuo laikotarpiu nigrantų būta dvigubai daugiau nei 2013 metais.
Socialinius ir demografinius pokyčius kasmet apibendrina Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos centras, Jo vadovė Jūratė Grubliauskienė įžvelgia ir kitokių gyventojų mažėjimo priežasčių: „Nemažai klaipėdiečių persikėlė gyventi į provinciją, bet kaip ir anksčiau važinėja į darbą uostamiestyje, savo atžalas leidžia į tas pačias mokyklas, vaikų darželius, toliau naudojasi socialine infrastruktūra. Niekur šie žmonės neišnyko – jie tapo aplinkinių rajonų gyventojais.“
Po Antrojo pasaulinio karo nusiaubtoje Klaipėdoje nebuvo likę nė gyvos dvasios. Sovietmečiu, augant vietos pramonei, žvejybos uostui, laivynui, gyventojų vis gausėjo – 1989 metais čia gyveno apie 202 tūkst. žmonių. Po to miesto gyventojų populiacija didėjo dar trejus metus (1992 m. – iki 207 tūkst. gyventojų), o paskui kreivė ėmė smukti žemyn.
Pastarąjį dešimtmetį gyventojų mažėjimo tendencija nepakito. Dabar uostamiestyje, kurį kai kurie optimistai vadina antruoju pagal reikšmę Lietuvos miestu, ekonomikos garvežiu, gyvena apie 50 tūkst. žmonių mažiau nei sovietmečio pabaigoje. Tokia situacija turėti kelti nerimą miesto ateitį planuojantiems vietiniams politikams, verslo atstovams.
Klaipėdiečiai pastebimai senstelėjo
Klaidėdos visuomenė sensta – 2014 metais vidutinis miesto gyventojų amžius siekė 41 metus (vyrų – 38, moterų – 44 m.). Su senėjančia populiacija siejami ir vidutinio gyventojų amžiaus pokyčiai. Per 2005–2014 metų laikotarpį vidutinis klaipėdiečių amžius pailgėjo tik 3 metais (7,8 proc.).
Užpernai vidutinė tikėtina klaipėdiečių gyvenimo trukmė siekė 74,5 metų (moterų – 79,3, o vyrų – 69,3 m.).
Demografinę situaciją blogina ir tai, kad Klaipėdoje gausėja 60 metų ir vyresnio amžiaus žmonių: 2014 metų pradžioje čia buvo 37 tūkst. 474 tokie miestiečiai (apie 24 proc. visų gyventojų). 2013 metų pradžioje senjorų suskaičiuota šiek tiek mažiau – 37 586 žmonės (23,7 proc.).
„Blogai, kai pagyvenusių žmonių atsiranda daugiau nei dirbančiųjų. Tuomet didėja visuomenės sergamumas, lėtinių ligų kankinamiems gyventojams prireikia daugiau sveikatos priežiūros, socialinės globos ir rūpybos paslaugų, išlaidos tik didėja, o pajamų jiems išlaikyti šaltiniai senka“, – kalbėjo J.Grubliauskienė.
Demografams, darbo išteklių rinkos analitikams dabar bene daugiausia nerimo kelia akivaizdžios darbingo amžiaus žmonių (15–59 metų) grupių mažėjimo Klaipėdoje tendencijos. Prieš dvejus metus uostamiestyje gyveno 97 tūkst. 405 darbingo amžiaus žmonės (61,4 proc. visos miesto populiacijos).
Praėjusių metų pradžioje darbingo amžiaus klaipėdiečių sumažėjo iki 90 tūkst. 917 (60,9 proc. visos gyventojų populiacijos). Visa tai jau artimiausioje ateityje, pasak tyrėjų, gali sutrikdyti uostamiesčio ekonominę ir socialinę raidą.
Mirusiųjų daugiau negu naujagimių
Klaipėda tuštėja ne vien dėl to, kad žmonės, nerasdami geriau apmokamo darbo, ieško laimės svetur. Dėl įvairiausių priežasčių tolydžio mažėja ir natūralusis gyventojų prieaugis – 2013 metais čia registruota 283 daugiau mirusiųjų nei naujagimių. Dauguma anapilin iškeliavusių klaipėdiečių – 70 ir daugiau metų metų sulaukę vyrai ir moterys.
Prieš dvejus metus tūkstančiui uostamiesčio gyventojų tekdavo 12,9 mirusiojo. Pagal šį rodiklį uostamiestis nusileidžia Klaipėdos apskričiai (13,2) ir visai Lietuvai (14).
Pernai Klaipėdoje gimė 1756 kūdikiai – 85 daugiau nei 2013 metais. Toks naujagimių prieaugis miesto demografinę padėtį pagerins tik per nago juodymą, bet reikia džiaugtis ir tokia statistika.
Juolab kad penkmečio duomenys rodo šiokį tokį mažamečių lyginamosios dalies bendrojoje Klaipėdos gyventojų struktūroje augimą: 2013 metais čia gyveno 23 tūkst. 550 vaikų iki 14 metų (14,8 proc. visų miestiečių), o 2014 metų pradžioje vaikų buvo suskaičiuota šiek tiek daugiau – 23 tūkst. 641 (15 proc.).
Baltijos pašonėje permainingo klimato sąlygomos gyvenančius klaipėdiečius dažniausiai pakerta ne kvėpavimo takų, o kraujotakos sistemos ligos – nuo jų 2013 metais mirė 995 žmonės. Jie sudarė 48,3 proc. visų mirusiųjų (538 moterys ir 447 vyrai).
Antroji vieta tenka piktybinių navikų įveiktiems žmonėms – 474 mirusieji (23,2 proc.). Dėl kitokių išorinių priežasčių prieš dvejus metus mirė 152 klaipėdiečiai (7,5 proc.).
Per aštuonerius metus Klaipėdoje mirusių gyventojų ir naujagimių skaičius beveik nepakito. Kurį laiką (nuo 2010 iki 2012 metų) gimstamumas mieste netgi didėjo.
Prieš dvejus metus tūkstančiui uostamiesčio gyventojų teko 11 kūdikių – daugiau nei Klaipėdos apskrities ir Lietuvos vidurkis. Daugiausia gimdo 25–29 ir 30–34 metų moterys.
