Ar šauktinių grąžinimas – teisingas sprendimas? Karybos ekspertai sutinka, kad tai nėra geriausias sprendimas, tačiau jis būtinas.
Šauktinių nebuvo visiškai atsisakyta
Generolo Jono Žemaičio Karo akademijos profesorius Valdas Rakutis pabrėžė, kad kalbant apie šauktinių grąžinimą reikia įsidėmėti, kad 2008 m. nebuvo kalbos apie visišką šauktinių atsisakymą.
„Buvo pristatyta, kad yra sustabdoma, o jeigu situacija pablogės – bus grąžinta. Kadangi situacija pablogėjo, kaip ir buvo sakyta, šauktinių tarnyba grąžinama“, – sakė V.Rakutis.
Jis pabrėžė, kad sustabdymas reiškė tik tai, kad mes iš viso kurį laiką neturėjome kariuomenės, išskyrus profesionalius karius.
V.Rakutis mano, kad didžioji dalis Lietuvos šį sprendimą vertins teigiamai. Karo istoriko teigimu, lietuviai yra tam pasiruošę, o apie šauktinių tarnybos grąžinimą reikėjo kalbėti dar praėjusių metų pavasarį.
„Padėtis yra sudėtinga ir nebėra ko laukti. Kas galėjo blogai vykti, tas ir vyksta. Tai yra logiškas sprendimas. Visuomenė pati tam yra prisirpusi, nes iš visur ateina blogos žinios. Vienareikšmiškai tai vertinu teigiamai, nes tai yra logiškas sprendimas“, – įsitikinęs V.Rakutis.
Vyrukams – į naudą
Vertinant praktinius sprendimo aspektus, padėtis yra sudėtingesnė. V.Rakutis atkreipė dėmesį, kad pigesnis variantas buvo nekeisti šios sistemos. Dabar reikės atgaivinti visą infrastruktūrą, nes kai kurie pastatai yra perduoti kitoms kariuomenės pajėgoms ir panašiai.
„O kad vyrukai patarnaus, tai tik į naudą. Matome, kad jauni žmonės išvažiuoja į Vakarus ir viskas tuo pasibaigia. Atitarnavę kariuomenei, jie turės stipresnį ryšį su šalimi, todėl daugiau tikėtina, kad žmonės liks Lietuvoje“, – sakė jis.
Pradinis pašaukto kario parengimas trunka maždaug tris mėnesius. Tam, kad būtų suformuoti individualūs kario įgūdžiai, reikia bent pusės metų, o išmokyti karį veikti padalinio sudėtyje, kad jis žinotų, kaip elgtis kare, reikia maždaug metų.
Pasirinktas senas metodas
Karybos ekspertas Deividas Šlekys sako, kad iš pradžių žiūrėta, kiek Lietuvoje galima surinkti karių savanorių, tačiau paaiškėjo, kad jų yra per mažai. Anot jo, kalbant apie šauktinių grąžinimą buvo galima rinktis vieną blogybę iš dviejų: arba aktyvuoti seną metodą, arba Lietuva iš viso neturės normalios kariuomenės.
„Mūsų kariuomenei reikia žmonių. Turime junginius, planuojame kurti naujus, tačiau nėra žmonių. Jeigu jie neateina savo noru, tai yra klasikinis sprendimas – jaunuoliai šaukiami į kariuomenę. Tai yra švelnus valstybės prievartinis aktas, nes tu neturi pasirinkimo. Tai yra pareiga“, – sakė D.Šlekys.
Nors yra tam tikros išlygos, kurias atitikus atleidžiama nuo šaukimo, atsisakyti tarnybos negalima. Tokiu atveju grėstų baudžiamoji atsakomybė.
„Tai ir yra toji blogybė. Žinoma, kiti sakytų, kad tai yra kaip tik gerai, nes tai yra pareiga, kuri ugdo patriotiškumą, lojalumą ir meilę valstybei“, – pažymėjo D.Šlekys.
Nereklamuoja tarnybos
Karybos ekspertas mano, kad galėjo būti ir kitas sprendimas. D.Šlekys pripažino, kad kaip pilietis šauktinių formato nepalaiko. Jo manymu, reikėjo taikyti Vakarų praktiką ir intensyvinti tarnybos kariuomenėje reklamą, kas yra įprasta Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Didžiojoje Britanijoje arba Prancūzijoje.
Lietuvoje labiau akcentuojamas patriotizmas ir pareiga valstybei, tačiau nėra intensyvios komercinės reklamos.
„Gal kariuomenės vadas arba Krašto apsaugos ministerija (KAM) nematė kitų galimybių arba visuomenės tyrimai rodė, kad tai nepadės? Šiuo atveju pasirinktas šauktinių formatas, nors manau, kad buvo galima intensyvinti tarnybos kariuomenėje komercinę pusę.
Bet tada jau šnekama apie tarnybą kaip darbą, dingsta patriotiškumo elementas, kuris pas mus stipriai akcentuojamas. Dėl to sprendimas komercializuoti karybą gali atrodyti politiškai netinkamas“, – sakė D.Šlekys.
O kaip dėl korupcijos?
D.Šlekys pabrėžė, kad labai svarbu tai, kaip žinia apie šauktinius bus pristatyta visuomenei. Be to, natūralu, kad kils klausimų apie galimus korupcijos atvejus.
Tarkime, ar turtingų tėvelių vaikas neras būdų išsisukti? Ar neatsiras pagrindas visuomenėje kurtis legendoms ir stereotipams?
„Lietuviams turi būti aiškiai pristatyta idėja, kaip bus užtikrinamas skaidrumas. Manau, kils nemažai klausimų, todėl Seime bus daug diskusijų“, – įsitikinęs D.Šlekys.
