Antradienį paaiškėjo, kad Miorės ir Rumsdalio apskrities komisija – fylkesnemnda – priėmė vienbalsį sprendimą dėl globos teisių atėmimo iš Gabrieliaus motinos Gražinos Leščinskienės.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė teigė tikinti, kad sprendimas buvo priimtas sąžiningai įvertinant visas bylos aplinkybes bei atsižvelgiant ir įvertinant pirmiausia vaiko interesus. „Viliamės, kad vaikas augs jį mylinčioje, gerbiančioje ir tinkamai auklėjančioje globėjų šeimoje“, – sakė „Gelbėkit vaikus“ vadovė.
„Nuoširdžiai suprantu ir užjaučiu mamą, kuri šiandien išgirdo jai nepalankų teismo sprendimą dėl savo sūnaus, įsivaizduoju ir kitų giminaičių dvasinį skausmą.
Pati būdama mama žinau, jog savo vaiko netekimas yra skaudžiausia, ką šiame gyvenime gali patirti kiekviena mama. Gabrieliaus mamai nuoširdžiai linkiu stiprybės“, – teigė R.Dičpetrienė.
Priežastis – ypatingi poreikiai
Tokio nutarimo priežastimi įvardijami ypatingi vaiko priežiūros poreikiai, kuriais motina nesugebėsianti pakankamai pasirūpinti, netgi jeigu ir būtų taikomos pagalbos priemonės.
Nors Lietuvos žiniasklaidoje buvo pasirodę anoniminių liudijimų apie G.Leščinskienės pomėgį išgerti, toks kaltinimas byloje jai net nebuvo pateiktas. Ji taip pat neapkaltinta dėl smurto, medikai nepatvirtino ir motinai mestų įtarimų dėl seksualizuoto vaiko elgesio.
Pagal apskrities komisijos priimtą sprendimą G.Leščinskienė netenka teisės matytis su sūnumi, kuriam bus paskirti nuolatiniai globėjai. Motina negalės sužinoti, kur apgyvendintas jos vaikas. Tai reiškia, kad fylkesnemnda visiškai patenkino komunos prašymą dėl globos teisių atėmimo.
Apsaugoti nuo Lietuvos
Primename, kad Gabrielių Norvegijos socialiniai darbuotojai 2014 m. birželį skubos tvarka paėmė iš motinos. Skuba buvo motyvuota labiausiai tuo, kad vaikas gali būti išvežtas į Lietuvą, kai jo motina sužinos apie vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ jai inicijuojamą bylą dėl globos teisių atėmimo.
Socialiniams darbuotojams užkliuvo esą seksualizuotas vaiko elgesys, kelios berniuką prižiūrinčios auklės, per retai keičiami jo drabužiai. Mamos ir sūnaus pasimatymus stebėję prižiūrėtojai konstatavo per silpną jų ryšį, motinos nesugebėjimą „įeiti į vidinį vaiko pasaulį“.
Vieno iš tokių pasimatymų metu Gabrielių išsivedė vaiko dėdė. Juodu bandė pasiekti Lietuvą, tačiau buvo sulaikyti Švedijoje. Švedų pareigūnai tą pačią dieną, neinformavę Lietuvos ambasados, grąžino Gabrielių atgal į Norvegiją.
Vaiko norai nedomino
G.Leščinskienės advokatė Sandra Latotinaitė apskrities komisijos posėdyje argumentavo, kad atimti iš šios motinos globos teises nėra pagrindo, nes byloje nurodomus trūkumus galima ištaisyti pagalbos priemonėmis. Kuo remiantis padaryta išvada, esą jokios pagalbos priemonės nepadės? Negana to, netgi nebuvo paskirta psichologo ekspertizė siekiant nustatyti motinos gebėjimą pasirūpinti vaiku bei pagalbos priemonių veiksmingumą.
Pasak advokatės, komuna padarė ir kitų svarbių procedūrinių pažeidimų. Apeitas nutarimas dėl procesinių sprendimų bei poveikio sprendimui byloje, todėl Gabrieliui buvo nesuteikta galimybė turėti patikimą – savo pasirinktą – asmenį, negaunantį atlygio iš komunos. Per tokį savo atstovą vaikas gali paveikti tiek procesinius sprendimus, tiek galutinį nutarimą, mat šis asmuo perduoda vaiko poziciją ir norus.
Vietoj tokio bylai itin svarbaus žmogaus fylkesnemda paskyrė tik asmenį, kuris prisipažino neturintis pakankamai kompetencijos apklausti vaiką. „Taigi vadinamojoje „vaiko gerovės“ byloje visiškai neaišku, kokiu būdu bus užtikrinta Gabrieliaus gerovė, kai vaiko interesams netgi nebuvo tinkamai atstovaujama“, – stebisi S.Latotinaitė.
Teisė į tapatybę
Tuo atveju, jeigu globos teisės iš motinos būtų atimtos, G.Leščinskienės advokatė prašė fylkesnemndos vaiko globėja paskirti jo močiutę Reginą Stašienę bei įpareigoti komuną sudaryti reikiamas sutartis su atitinkamomis Lietuvos instancijomis dėl globos kontrolės.
Kaip galimą išeitį ji taip pat siūlė įpareigoti komuną sudaryti analogiškas sutartis su Lietuva, kad globėjai būtų surasti vaiko gimtinėje, galbūt tarp jo giminaičių. Galop advokatė pateikė ir trečią alternatyvą – įpareigoti komuną rasti bei paskirti berniuko globėjais etninių lietuvių šeimą, gyvenančią Norvegijoje.
S.Latotinaitė apskrities komisijai teigė, jog, nors Norvegija nėra ratifikavusi 1996 metų Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje, nors dar nėra ir jokio atskiro teisinio šios sferos reguliavimo tarp Norvegijos ir Lietuvos, Norvegija turi galimybę sudaryti individualias sutartis konkrečiose bylose dėl globėjų suradimo užsienyje.
Advokatė priminė Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos straipsnius apie pagarbą vaiko šeimai, taip pat ir išplėstinei, vaiko teisę išsaugoti identiškumą, pilietybę, vardą, šeimos ryšius bei tai, kad įvaikinimas užsienyje rekomenduojamas tik tuomet, kai tokios galimybės nėra jo kilmės šalyje.
Pasimatymų nebebus
Deja, Gabrieliaus likimą sprendusi Miorės ir Rumsdalio apskrities komisija nė nesvarstė siūlytų išeičių, palikdama komunai teisę parinkti berniukui globėjus. Taip pat fylkesnemnda neįpareigojo komunos sudaryti jokių sutarčių su Lietuvos instancijomis. Anot komisijos, nelaikytina, jog minėti siūlymai vaikui būtų geriausias sprendimas. Be to, esą sumažėtų galimybių kontroliuoti Gabrieliaus globos situaciją.
Fylkesnemndos nutarimu G.Leščinskienei uždrausta matytis su sūnumi dėl pavojaus, jog vaiką vėl gali būti bandoma pagrobti. Tačiau neatmesta galimybė, jog laikui bėgant motina galės susitikti su vaiku dalyvaujant komunos prižiūrėtojams ir galbūt policijai.
Advokatė Sandra Latotinaitė sako, kad toks žiaurus sprendimas, atimantis iš Gabrieliaus mamą, artimuosius, gimtąją kalbą, kultūrines šaknis, yra nesuvokiamas: „Nepateikta nė vieno rimto įrodymo, jog G.Leščinskienė negali auginti savo sūnaus.
Aš irgi turiu ne vieną auklę, nejaugi tai – priežastis atimti vaiką? Jau nekalbu apie esą per silpną motinos ir sūnaus ryšį; na, kaip jį „Barnevernet“ prižiūrėtojos išmatavo?“
Artimiausiu metu advokatė pateiks ieškinį teismui, kuriuo sieks, kad būtų peržiūrėtas jau teisminis apskrities komisijos sprendimas. Išnaudojus visas vidaus teisines priemones, bus kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą.
