Valstybės gynimo taryba sugrąžina šauktinių kariuomenę

„Geopolitinė padėtis pasikeitė, į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek jaunuolių, kiek tikėjomės, kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir kelia realią grėsmę šalies saugumui. Visos šios priežastys lėmė būtinybę bent nedidele apimtimi atkurti 2008 m. panaikintą šauktinių kariuomenę“, – teigė Jonas Vytautas Žukas.

Prezidentė vadovauja Valstybės gynimo tarybos posėdžiui dėl kariuomenės komplektavimo klausimų.<br>R.Dačkaus nuotr.
Prezidentė vadovauja Valstybės gynimo tarybos posėdžiui dėl kariuomenės komplektavimo klausimų.<br>R.Dačkaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA, BNS ir lrytas.lt inf.

Feb 24, 2015, 9:23 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 12:13 PM

„Būtina laikinai penkerių metų laikotarpiu atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą“, – sakė prezidentė.

„Geopolitinė padėtis pasikeitė, į profesinę karo tarnybą ateina ne tiek jaunuolių, kiek tikėjomės, kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties ir kelia realią grėsmę šalies saugumui. Visos šios priežastys lėmė būtinybę bent nedidele apimtimi atkurti 2008 m. panaikintą šauktinių kariuomenę“, – teigė Jonas Vytautas Žukas.

Valstybės gynimo taryba siūlo, kad kasmet į devynių mėnesių trukmės mokymus būtų pakviečiama apie 3,5 tūkst. jaunuolių. Tokius planus dar turės patvirtinti Seimas.

Lietuvoje šauktinių atsisakyta 2008 metais.

Anot prezidentės, pareigą įvertinti valstybei kylančias grėsmes ir organizuoti krašto gynybą taip, kad būtų užtikrintas tinkamas valstybės gynimas, numato Konstitucija: „Tai mūsų visų vadovų pareiga. Pasikeitus geopolitinei situacijai, kariuomenė ir taikos metu turi būti tinkamai parengta ginkluotai valstybės gynybai.“

Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad būtina laikinai – penkeriems metams – atnaujinti privalomąją pradinę karo tarnybą, 9 mėnesiams kasmet pakviečiant apie 3,5 tūkstančio šauktinio amžiaus Lietuvos piliečių. Tai sudaro 1,7 procento visų potencialių šauktinių.

Jaunuoliai į tarnybą bus atrenkami atsitiktiniu metodu.

Pasak kariuomenės vado, batalionuose trūksta žmonių, tik dviejuose jų daugiau kaip 50 proc., tad kritinis kareivių trūkumas neužtikrina reikiamos parengties batalionuose ir kelia realią grėsmę valstybės saugumui.

„Privalomas karo prievolės šaukimas į 9 mėnesių privalomą karo tarnybą ir mišrus kariuomenės komplektavimo būdas yra greičiausias ir efektyviausias būdas sprendžiant šią įsisenėjusią problemą“, – po VGT posėdžio Prezidentūroje žurnalistams sakė J.V.Žukas.

Dėl to Algirdo ir Birutės batalionai bus komplektuojami profesinės karo tarnybos kariais, o kituose batalionuose bus komplektuojamos atskiros šauktinių ir profesinės karo tarnybos karių kuopos. Pašauktų kareivių karinis rengimas susidės iš dviejų dalių: trijų mėnesių individualaus bei kario specialisto rengimo kurso ir šešių mėnesių kolektyvinio rengimo skyriaus būrio kuopos sudėtyje, aktyvios tarnybos kariniame vienete.

2015 m. į tarnybą pašaukti kariai 9 mėnesius būtų rengiami tik batalionuose. Po 1,5 tūkst. karo prievolininkų ketinama pašaukti trečiąjį ir ketvirtąjį šių metų ketvirčiais. Skaičiuojama, kad iš viso šiais metais ketinama pašaukti apie 3 tūkst. vyrų, o per penkerius metus ketinama parengti apie 16 tūkst. šauktinių, kurie taps ir kariuomenės rezervu.

Anot kariuomenės vado, šauktiniai bus atrenkami „loterijos“ principu, kaip tai veikė, pavyzdžiui, JAV, Vietnamo karo metais.

„Tai bus daroma atrankos būdu stebint visuomenės atstovams, kad nebūtų taip, kad tas procesas vyktų neskaidriai“, – sakė V.J.Žukas.

Lietuvos kariuomenė taps mišri – sudaryta iš profesionalų ir privalomosios karo tarnybos karių.

Kariuomenės vadas sakė, kad Lietuvai tai leis baigti komplektuoti Lietuvos kariuomenę per 2015–2016 metus, per pusantrų metų suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę. Anot J.V.Žuko, mūsų regione panašaus dydžio valstybės taip pat naudoja mišriąją sistemą. Tai Suomija, Estija, Norvegija, Danija.

Anot kariuomenės vado, bus šaukiami sveiki, neteisti 19–27 metų  jaunuoliai. Pašauktieji privalės pasirodyti tarnyboje, už šaukimo nevykdymą gresia baudžiamoji atsakomybė.

Šį mėnesį pristatydamas veiklos gaires, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas teigė, kad kariuomenė kasmet didės po 450 karių.

Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių.

Kariuomenė neseniai sustiprino priešlėktuvinės ir prieštankinės gynybos pajėgumus, šiuo metu svarstomas artilerijos pabūklų ir šarvuočių įsigijimas.

Šiemet Lietuvos gynybos biudžetas siekia 425 mln. eurų, tai sudaro 1,11 proc. bendrojo vidaus produkto. Politinės partijos yra sutarusios, kad 2020 metais išlaidos krašto apsaugai pasiektų 2 proc. bendrojo vidaus produkto, kaip numatyta NATO įsipareigojimuose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.