Liberalas pareiškė sieksiąs, kad Arkikatedroje mišios būtų laikomos ir lenkų kalba. Toks liberalo klerikalinis internacionalizmas turėtų ne juokais sutrikdyti katalikų hierarchus – šiaip ar kitaip, R.Šimašius kėsinasi į Bažnyčios autonomiją. Negi jis kartu su sostinės mero regalijomis siekia gauti ir Vilniaus arkivyskupo įgaliojimus?
Tiesa, o kaip dėl Konstitucijos, kuri skelbia, kad Bažnyčia ir religinės organizacijos laisvai tvarkosi pagal savo kanonus ir statutus? Kitaip sakant, jokiai valdžiai šiukštu negalima kištis į Bažnyčios veiklą.
Beje, kalbininkas K.Garšva taikliai pareiškė: jeigu jau R.Šimašius užsimojo permainoms katalikų šventovėje, gal iš pradžių tegu ant savo partijos būstinės greta „Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis“ užsirašo „Ruch liberaliny Rzeczpospolity Litewskiej“.
Nereikia būti politiniu išminčiumi, kad suvoktum, jog R.Šimašius apie kitokią mišių tvarką Arkikatedroje prabilo norėdamas sumedžioti lenkų tautinės mažumos balsų. Nors kas žino? Gal liberalas kartu siekia atgailauti už tai, kad jo partijos kolega, buvęs švietimo ir mokslo ministras G.Steponavičius lenkiškoms mokykloms pakėlė lietuvių kalbos egzamino reikalavimų kartelę iki lietuviškų mokyklų lygio?
Kad ir kaip būtų, po tokio R.Šimašiaus iššūkio dabar reikėtų laukti su juo mero rinkimuose konkuruojančio Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vedlio V.Tomaševskio atsako.
Nesunku įsivaizduoti, kad meile lenkams degantį Seimo narį liberalą prieštaringai vertinamas europarlamentaras netgi galėtų perspjauti. Pavyzdžiui, primygtinai paraginęs, kad Vilniaus ir Šalčininkų rajonų rinkėjai balsuotų tik už lietuvių tautybės kandidatus.
