Lietuviams nekilo ranka vogti muzikos dievaičio atvaizdo

Piratauti nevalia. Taip nutarė paminklo legendiniam atlikėjui Johnui Lennonui kūrėjai ir nemažai sumokėjo jo fotografo palikuoniams. O štai fotomenininkas Antanas Sutkus nesulaukė honoraro iš prancūzų ir rusų, panaudojusių jo nuotraukas.

Paminklo J.Lennonui statytojas S.Paukštys už šio atlikėjo nuotraukos autoriaus teises sumokėjo 1350 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Paminklo J.Lennonui statytojas S.Paukštys už šio atlikėjo nuotraukos autoriaus teises sumokėjo 1350 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Feb 26, 2015, 6:11 AM, atnaujinta Jan 12, 2018, 6:49 AM

Tūkstantis svarų sterlingų (1350 eurų) – tiek lietuviai paklojo britams už teisę naudotis plačiai internete pasklidusia nuotrauka, pagal kurią Vilniuje dabar kuriamas paminklas legendiniam bitlui Johnui Lennonui (1940–1980 m.).

Paminklo sumanytojai planuoja iš viso išleisti 10 tūkstančių eurų. Jie tikisi, kad šios sumos užteks dar ir auksinėms detalėms.

Vienam šio paminklo statytojų Sauliui Paukščiui negaila pinigų, sumokėtų už J.Lennono nuotraukos autoriaus teises. Fotomenininkas įsitikinęs: lietuviai turi laikytis civilizuoto pasaulio taisyklių.

Praėjusiais metais jis kreipėsi į asociaciją LATGA ir paprašė patarimo.

Mat paminklo kūrėjas skulptorius Jonas Gencevičius britą J.Lennoną yra matęs tik nuotraukose.

Skulptorius panaudojo legendinio muzikanto nuotrauką, kurioje jis įamžintas su gėle ant akies.

Projekto autoriai sumanė gėlę paauksuoti: gal žmonės norės prie jos prisiliesti ir tai taps sėkmę lemiančiu ženklu.

Kainą pavyko nusiderėti

J.Lennoną su gėle buvo įamžinęs britas Robertas Whitakeris. Jis 1964–1966 metais dirbo asmeniniu britų grupės „The Beatles“ fotografu.

Nuotraukų autoriaus teises paveldėjo fotografo sūnus Benjaminas Whitakeris.

Sužinojęs, kad bitlo J.Lennono gerbėjai ketina pastatyti Vilniuje paminklą ir prašo leisti naudotis atvaizdu iš jo tėvo darytos nuotraukos, britas pasiteiravo, kaip paminklas atrodys.

Turbūt paminklo projektas jam patiko, nes tokį leidimą davė. Taip pat britas pranešė, kad Whitakerių fondo valdyba yra nutarusi neleisti naudotis R.Whitakerio nuotraukomis už dyką, todėl reikėtų sumokėti bent 4 tūkstančius svarų (5404 eurus).

Prasidėjo derybos. Išgirdęs, kad Lietuvoje pragyvenimo lygis žemesnis negu Jungtinėje Karalystėje, o paminklas statomas už gerbėjų lėšas, B.Whitakeris nuleido kainą iki tūkstančio svarų.

S.Paukštys sumokėjo pinigus ir gavo sertifikatą, kad turi teisę panaudoti R.Whitakerio nuotraukos motyvus. Bet tik paminklui.

„Gal ir būtų galima teigti, kad susapnavai Johną Lennoną ir žinai, kaip atrodo. Bet dabar XXI amžius – į Lietuvą įžengusi civilizacija“, – aiškino S.Paukštys.

Skaudu prisiminti olimpiadą

Dėl nuotraukos autoriaus teisių į nemalonią istoriją buvo patekusi dailininkė Irma Balakauskaitė. Vilnietei šią istoriją prisiminti skaudu, nes teko iš savo kišenės nemažai sumokėti naujienų agentūrai „Reuters“.

Jos nupieštame pašto ženkle, skirtame Sočio žiemos sporto žaidynėms, pavaizduoti bobslėjininkai. Piešdama dailininkė jautėsi rami ir nemanė, kad daro ką nors neteisėta.

Jos piešinys buvo labai panašus į naujienų agentūros nuotrauką, kurią Vankuverio olimpinėse žaidynėse padarė italų fotografas Tony Gentile.

„Dabar esu labai atsargi. Kaskart aiškinuosi, kiek ir kaip galiu naudotis nuotrauka savo piešiamuose pašto ženkluose“, – „Lietuvos rytui“ sakė dailininkė, tik po šio atsitikimo pradėjusi gilintis į nuotraukų autoriaus teises.

Tai sudėtinga dailininkui, kuris naudojasi ne tikrais objektais, o kitų sukurtais atvaizdais.

Ėjo per lietuvišką smėlį

Retas turistas žino, kad Paryžiaus centre stovintis Jeano Paulio Sartre’o paminklas vaizduoja prancūzų rašytoją, klampojantį per Nidos smėlį.

Skulptorė Roseline Granet paminklo modeliui panaudojo A.Sutkaus nuotrauką, darytą per rašytojo viešnagę Lietuvoje 1965-ųjų vasarą.

„Jeigu nori, gali kreiptis į teismą“, – nusijuokė Prancūzijos nacionalinės bibliotekos Fotografijos departamento direktorius Jeanas Claudas Lemagny, pats nuvedęs A.Sutkų pasižiūrėti šalia jo bibliotekos stovinčio paminklo.

Prancūzas pridūrė, jog teismams prireiktų pinigų. A.Sutkus juokaudamas atkirto: „Didžiuojuosi padaręs įtaką Prancūzijos menui.“

Pinigų, reikalingų kreiptis į teismą, jis neturėjo.

„Nieko nepadarysi: prancūzai yra subtilūs, kultūringi, bet neskuba atkurti autorystės“, – kalbėjo A.Sutkus.

Bibliotekos Fotografijos departamento vadovas žinojo, kad garsiojo rašytojo skulptūrai buvo panaudotos A.Sutkaus nuotraukos.

Beveik prieš keturiasdešimt metų šiai bibliotekai per tuometę Lietuvos respublikinę biblioteką buvo perduotas storas A.Sutkaus nuotraukų paketas.

Tuo metu biblioteką fotografai naudojo kaip trampliną į pasaulį.

Vėliau A.Sutkui pavyko įrodyti J.P.Sartre’o nuotraukos autorystę.

Garsusis rašytojas nemėgo fotografuotis ir labai nustebo paskutinę viešnagės Lietuvoje dieną išgirdęs, kad daug bendravo su žmogumi, kuris buvo ne rašytojas, o fotografas. Jis paprašė parodyti nuotraukas.

Lietuvis jas perdavė per Jeleną Zoriną – rusų vertėją, tuometę rašytojo mylimąją.

Ant nuotraukų jo autorystė nebuvo pažymėta – esą tik taip J.Zorina galėjo jas vežti per sieną.

Po rašytojo mirties šios nuotraukos pakliuvo į leidyklą – ji jas priskyrė kitam autoriui.

A.Sutkus turėjo išsaugojęs negatyvus, todėl parašė leidyklai ir jo autorystė buvo atkurta.

„Visą jaunystę praleidau su šia nuotrauka, bet nežinojau, kad ji lietuvio“, – A.Sutkui sakė Prancūzijos kultūros ir komunikacijų ministras Fredericas Mitterrand’as, atvykęs į Paryžiuje surengtą parodą.

„Gerai tavo galerijos dirba“, – tuomet pamanė A.Sutkus ir kartu su prancūzu ministru smagiai pasijuokė.

„Pionierių“ pardavė aukcione

Dar vieną netikėtumą A.Sutkus patyrė 1995 metais. Tada jis sužinojo, kad Maskvoje aukcione buvo parduotas paveikslas, nutapytas tiksliai pagal jo darytą nuotrauką „Pionierius“.

Dailininkas tada susižėrė apie 14 tūkstančių JAV dolerių.

Prieš dvidešimt metų Rusijos laikraštis „Izvestija“ viešai išgėdino paveikslo dailininką už tokį poelgį.

A.Sutkus nesikreipė į teisininkus, nors iki šiol mano, kad ant paveikslo turėjo būti nurodyta ir jo pavardė.

Fotomenininkas nežino, kiek jo nuotraukų dailininkai panaudojo savo kūryboje.

Bet jis įsitikinęs, kad prieš karpant nuotrauką reikia pasiklausti autoriaus leidimo. Ir nedaryti spaudimo tokiais klausimais kaip „ar tau gaila?“.

„Žinoma, kad gaila. Tegul patys nufotografuoja ir tada drasko! Bet toks yra šiuolaikinis menas – sukarpo, sudrasko ir net negalvoja apie autoriaus teises!“ – kalbėjo A.Sutkus.

Atsisakė pretenzijų į autoriaus teises

1996 metais S.Paukštys ir menotyrininkas Saulius Pilinkus Vilniuje pastatė paminklą amerikiečių muzikantui Frankui Zappai, kurį pamėgo užsienio turistai.

Skulptoriui Konstantinui Bogdanui paminklo sumanytojai atnešė šimtus muzikanto nuotraukų ir visus jų turimus muzikos įrašus.

S.Paukščio teigimu, žiūrėdamas nuotraukas ir klausydamasis muzikos skulptorius sukūrė savo viziją.

Lietuvio sukurtas amerikiečio atvaizdas buvo toks vykęs, kad jį išvydusi F.Zappos žmona Gail Zappa pabučiavo lietuviui skulptoriui ranką. 2009-aisiais ji buvo atvykusi į Vilnių pasiklausyti sūnaus Dweezilo koncerto.

Lietuviai sugalvojo pastatyti F.Zappos paminklą ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tada jie turėjo pasirašyti susitarimą su Baltimorės savivaldybe, kad atsisako bet kokių pretenzijų į autoriaus teises.

F.Zappos paminklas Baltimorėje tapo labiausiai turistų lankoma vieta. Bet lietuviams nė į galvą neateina prašyti pelno dalies už paminklo atvaizdą miesto reklamose, atvirukuose, plakatuose.

Atidarant paminklą ant scenos lietuviai buvo iškilmingai paskelbti Baltimorės garbės piliečiais. Tačiau vėliau S.Paukštys nei savo, nei S.Pilinkaus pavardės Baltimorės garbės piliečių sąraše nerado.

Daugiausia uždirba muzikos kūrėjai

Jonas Liniauskas, asociacijos LATGA direktorius:

„Daugiausia iš savo kūrinių Lietuvoje uždirba dažnai skambančių muzikinių kūrinių kompozitoriai. Tai – dešimtys tūkstančių eurų per metus. Penkiems kompozitoriams už jų kūrinių atlikimą sumokama daugiau nei po 40 tūkstančių eurų per metus.

Taip pat nemažai sumokama teatro scenografams, kurių spektakliai rodomi užsienyje, ypač Rusijoje.

Didžiausios mokėtojos autoriams – televizijos, teatrai. Po to turėtų būti koncertų organizatoriai, nors jie vengia mokėti autoriams.

Už knygų naudojimą bibliotekose daugiausia uždirba vertėjai. Per metus populiariausių knygų vertėjas gauna daugiau kaip 3 tūkst. eurų.

Mažiausiai už savo kūrinių naudojimą gauna vizualiųjų menų atstovai.

Autorių palikuoniai Lietuvoje iš tėvų ar senelių kūrybos negalėtų gyventi, nebent būna švenčiamas kompozitoriaus jubiliejus, vyksta koncertų ciklas.

Bet palikuonių dažniausiai būna ne vienas, taigi kokį tūkstantį eurų tenka dalintis. Sumos būna didesnės, kai kompozitorių kūriniai skamba užsienyje.

Stambiausia šiuo metu vykstanti byla – dėl skaitmeninės ir palydovinės televizijos operatoriaus „Viasat“ veiklos. LATGA pateikė apie 1 mln. 158 tūkst. eurų ieškinį dėl autoriams nesumokėtų mokesčių.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.