Jau aišku, kad partijų nuomonės išsiskyrė. Privalomajai karo tarnybai karštai pritaria tik konservatoriai.
Premjerui A.Butkevičiui viešai nereiškiant nuomonės, tyli ir socialdemokratai. 2008 metais aktyviai raginęs atsisakyti šauktinių kariuomenės krašto apsaugos ministras J.Olekas tik ramino, kad karo prievolė bus laikina.
Liberalų sąjūdis net savo programoje nepritaria šauktinių kariuomenei, o partijos lyderis E.Masiulis linkęs abejoti jos nauda. „Prieš“ pasisakė ir „tvarkiečių“ vadovas R.Paksas. Atrodo, nėra apsisprendę, ar pritarti šauktiniams, ir „darbiečiai“.
Toks politinis susiskaldymas atspindi ir visuomenės nuotaikas. Kai kurios apklausos jau parodė, jog daugiau kaip pusė gyventojų nepritaria idėjai grąžinti privalomąją karo tarnybą, o pritaria mažiau nei trečdalis.
Iš tiesų nėra lengva atsakyti į klausimą, ar tai pats geriausias būdas stiprinti Lietuvos gynybines galias.
Teigiama, kad grąžinti šauktinius verčia įtempta geopolitinė situacija ir karas Ukrainoje, kitaip sakant, Rusijos grėsmė. Šis argumentas neginčytinas.
Kaip ir tai, kad šauktinių Lietuvos kariuomenei prireikė ne iš gero gyvenimo. Nemažai profesinės karo tarnybos dalinių, kuriuose dabar tarnauja apie 8 tūkst. karių, suformuoti vos 50 proc. ar net dar mažesne dalimi.
Antai pernai numačius papildomai pakviesti 300 karių, per porą mėnesių pavyko karo tarnyba sudominti tik 57 asmenis.
Tačiau ar šią problemą galima spręsti tik grąžinant privalomąją karo tarnybą? Gal geriau būtų tiesiog didinti kariams algas, plėsti socialines garantijas, pasitelkti daugiau savanorių?
Dauguma NATO šalių seniai perėjusios prie profesionaliosios karo tarnybos ir joms karių netrūksta. Didžiausią kariuomenę turinčios JAV sugeba sudominti jaunimą karo tarnyba ne tik siūlydamos gerą algą, dideles socialines privilegijas, pagalbą siekiant aukštojo mokslo, bet ir vykdo aktyvią karių verbavimo reklamos kampaniją.
Tuo metu Lietuvoje profesinė karo tarnyba beveik visai nereklamuojama.
Ginčų kyla ir dėl šauktinių kariuomenės efektyvumo. Net Lietuvos kariniai specialistai abejoja, ar vos kelis mėnesius mokyti kariai pajėgtų atlikti sudėtingas užduotis. Juk mažesnė profesionali kariuomenė gali būti gerokai pajėgesnė už didelę šauktinių armiją.
Šitaip manyti skatina ir šiuolaikiniai kariavimo būdai, kai naudojama vis daugiau sudėtingos technikos, kurios naikinančiai galiai atskleisti reikia ne tiek karių kiekybės, kiek kariuomenės kokybės.
Nėra aišku, ar tiesa, kad šauktinių kariuomenė gerokai pigesnė nei profesionali, o Lietuva tiesiog neturi pinigų karių skaičiui didinti, vilioti geromis algomis ir dar reikalingai technikai įsigyti.
Tiesa, Krašto apsaugos ministerija paskelbė, kad profesionalaus kario išlaikymas maždaug pustrečio karto viršija išlaidas šauktiniui. Bet, regis, tai grynai aritmetinis skaičiavimas, neatsižvelgiant į netiesioginius šauktinių atitraukimo iš darbo rinkos nuostolius.
Žadama, kad darbdavys privalės garantuoti darbo vietą privalomąją karo tarnybą atliekančiam kariui. Bet tai kainuos. Nuostolių patirs ir valstybė, nes šauktinis, užuot dirbęs ir mokėjęs mokesčius, bus išlaikomas biudžeto lėšomis.
Dar didesni gali būti asmeniniai jauno žmogaus praradimai – jis neteks ne tik uždarbio, bet ir bus sutrikdyta jo profesinė karjera.
Aišku, šauktinių vajaus entuziastai atšaus, kad nuostolius ir privalomosios karo tarnybos trūkumus atsvers jos privalumai.
Jau šį rudenį ketinama 9 mėnesių kario tarnybai pašaukti apie 3 tūkst. jaunuolių, vėliau kasmet – apie 3,5 tūkstančio. Skaičiuojama, kad per penkerius metus Lietuva parengs 16 tūkst. šauktinių karinį rezervą.
Ypač daug vilčių siejama su tuo, kad privalomoji karo tarnyba sutelks visuomenę, sustiprins žmonių ryžtą ginti tėvynę, solidarumo jausmą.
Suprantama, kariuomenės rezervą privalomoji karo tarnyba išplėstų. Bet ar tikrai ji sutelktų žmones?
Pirmiausia karo tarnyba nebus visuotinė. Todėl galima spėti, kad nebus išvengta socialinės neteisybės, kai apsukruoliai išsisuks nuo tarnybos, o tarnauti eis tik iš vargingesnių sluoksnių kilę jaunuoliai. Tai supriešintų visuomenę.
Paskelbta, kad lems loterija, kas taps kariu. Bet ar tai nebus vien širma tiems, kurie išsisuks nuo tarnybos įtakingomis pažintimis, kyšiais ar fiktyviomis pažymomis apie sutrikusią sveikatą?
Realios ir kitos grėsmės. Dalis šaukiamojo amžiaus jaunimo gali tiesiog papustyti padus. Tada vėl imtų didėti emigracija.
Kai kurie politologai baiminasi, kad privalomoji karo tarnyba, ypač jei ją lydės nuolatiniai gąsdinimai karu, gali sustiprinti visuomenėje militarizmo ir nežaboto radikalizmo dvasią.
Vadinasi, galutinai apsisprendžiant dėl šauktinių grąžinimo reikėtų labai gerai pasverti visas tokio sprendimo pasekmes, o jį įgyvendinant pirmiausia garantuoti, kad ši idėja nebūtų sukompromituota ar net nepadarytų žalos.
